Read Biblija arba Šventasis Raštas Barucho 3 Bible Online

Barucho 3 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Barucho 3

¹Visagali Viešpatie, Izraelio Dieve, sielvartaujanti siela ir būgštaujanti dvasia šaukiasi tavęs!

²Išgirsk, Viešpatie, ir pasigailėk, nes mes nusidėjome!

³Tu viešpatauji amžinai, tuo tarpu mes žūvame amžinai.

⁴Visagali Viešpatie, Izraelio Dieve, išgirsk maldą Izraelio likučio — vaikų tų, kurie tau nusidėjo ir nepaklausė Viešpaties, savo Dievo, balso. Užtat ir persekioja mus nelaimės.

⁵Neatmink dabar mūsų tėvų nedorųjų darbų, bet atmink savo ranką ir vardą,

⁶nes tu esi Viešpats, mūsų Dievas. Tave, Viešpatie, mes norime šlovinti!

⁷Juk tu įdiegei savo baimę į mūsų širdis, kad šauktumės tavo vardo. Šlovinsime tave savo tremtyje, pašalinę iš savo širdžių visą nedorumą mūsų tėvų, kurie tau nusidėjo.

⁸Štai šiandien mes tremtyje, kur tu mus išblaškei užgauliojimui, prakeikimui ir bausmei už nedorybes mūsų tėvų, kurie paliko Viešpatį, mūsų Dievą“.

⁹ „Klausyk, Izraeli, gyvenimo įsakymų, dėmėkis, kad žinotumei, kas išmintinga.

¹⁰Kas atsitiko, Izraeli, kad esi savo priešų žemėje ir sensti svetimoje šalyje,

¹¹susiteršęs mirusiaisiais, priskirtas prie žengiančiųjų į mirusiųjų pasaulį?

¹²Tu nusigręžei nuo išminties šaltinio!

¹³Jei būtumei ėjęs Dievo keliu, gyventumei ramybėje per amžius.

¹⁴Suvok, kur išmanymas, kur stiprybė, kur supratimas, kad suvoktumei taip pat, kur ilgas gyvenimas ir gyvastis, kur akių šviesa ir ramybė.

¹⁵ Kas rado išminties buveinę, kas įsiveržė į jos lobynus?

¹⁶Kur tautų valdovai ir viešpatavusieji net žemės žvėrims,

¹⁷žaidusieji su padangių paukščiais? Kur krovusieji sidabrą ir auksą, kuriuo žmonės taip pasitiki, o jų turtams nebuvo galo?

¹⁸Kur tie, kurie rūpestingai kalė, apdorodami sidabrą, bet nepaliko savo darbo ženklo?

¹⁹Jie pradingo, nužengė į mirusiųjų pasaulį, o vietoj jų iškilo kiti.

²⁰Naũjosios kartos matė šviesą, gyveno krašte, bet kelio į išmintį nerado.

²¹Jos takų jie nesuvokė ir neieškojo, net jų palikuonys turi būti toli nuo kelio į ją.

²²Apie ją nebuvo kalbama Kanaane, ji nebuvo matoma Temane.

²³Netgi Hagaros vaikai, ieškantys pažinimo žemėje, Midjano ir Temano pirkliai — pasakų sekėjai, ieškantys pažinimo, nežinojo kelio į išmintį ir neėmė į galvą jos takų.

²⁴O Izraeli, kokie dideli Dievo Namai, kokia beribė jo viešpatystės vieta!

²⁵Didelė ir bekraštė, aukšta ir neišmatuojama.

²⁶ Ten gimė garsieji senovės laikų milžinai, be galo aukšti ir įgudę kariauti.

²⁷Ne juos Dievas išsirinko, ne jiems davė kelią į išmintį;

²⁸jie žuvo, stokodami išmanymo, jie žuvo dėl savo kvailumo.

²⁹Kas gi užžengė į dangų ir pasiėmė jos ar parsinešė nuo debesų?

³⁰Kas gi perplaukė jūrą, susirado ją ir nusipirko už gryną auksą?

³¹Niekas nežino kelio į ją, niekas nesuvokia jos takų.

³²Bet tas, kuris visa žino, — pažįsta ją ir ištyrė ją savo žinojimu. Jis sukūrė žemę visiems laikams ir pripildė ją keturkojų gyvulių;

³³jis siunčia šviesą, ir ji sklinda, jis atšaukia ją, ir virpėdama ji paklūsta.

³⁴Žvai̇̃gždės džiugiai žėri joms nustatytu laiku,

³⁵jis pasišaukia jas, ir jos atsako: ‘Mes čia!’ — su džiaugsmu šviesdamos savo Kūrėjui.

³⁶Jis mūsų Dievas, ir niekas kitas negali jam prilygti.

³⁷Jis ištyrė visą išminties kelią ir padovanojo ją savo tarnui Jokūbui, savo mylimam sūnui Izraeliui.

³⁸Po to jis pasirodė žemėje ir gyveno tarp žmonių“.