Read Biblija arba Šventasis Raštas Abdijo 1 Bible Online

Abdijo 1 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Abdijo 1

¹Abdijo regėjimas. Taip kalba Viešpats DIEVAS apie Edomą: — Girdėjome pranešimą iš VIEŠPATIES, pasiuntinys buvo pasiųstas tautoms: „Kilkite! Kilkime į karą prieš jį!“

²Tikėk manimi! Padarysiu tave mažiausią tarp tautų. Tu būsi visiškai paniekintas.

³Įžūli širdis apakino tave, gyvenantį uolų plyšiuose, turintį būstą aukštumose. Sakai savo širdyje: „Kas gali mane nulaipinti žemėn?“

⁴Nors skraidytumei aukštai kaip erelis, nors tavo lizdas būtų sukrautas tarp žvaigždžių, nulaipinsiu tave iš ten, — tai VIEŠPATIES žodis.

⁵Jei vagys ateitų pas tave ar plėšikai nakčia, kaip tu galėtumei būti taip sunaikintas? Argi jie nevogtų tik tiek, kiek jiems gana? Jei vynuogių rinkėjai ateitų pas tave, argi jie nepaliktų išrankų?

⁶Kaip buvo apiplėštas Ezavas ir išnaršytos jo sankaupos!

⁷Prie sienos nustūmė tave visi tavo sąjungininkai; tave apgavo, prislėgė tavo bičiuliai; valgantieji tavo duoną paspendė tau spąstus. To jis visiškai nesupranta!

⁸Argi tą dieną, — tai VIEŠPATIES žodis, — nesunaikinsiu išmiñčių Edome ir supratimo Ezavo kalne?

⁹Temane, tavo galiūnai praras drąsą, ir bus sunaikinti visi iki vieno Ezavo kalne.

¹⁰Už žudynes ir smurtą, padarytą tavo broliui Jokūbui, rausi iš gėdos ir būsi sunaikintas amžinai.

¹¹Tą dieną, kai laikeisi nuošaliai, tą dieną, kai svetimieji nešėsi jo turtus ir svetimšaliai ėjo pro jo vartus bei metė burtą dėl Jeruzalės, tu irgi buvai kaip vienas iš jų.

¹²Neturėjai džiaugtis jo nelaime savo brolio dieną; neturėjai džiūgauti dėl Judo žmonių jų žuvimo dieną; neturėjai išdidžiai kalbėti kančios dieną!

¹³Neturėjai eiti pro mano tautos vartus jų nedalios dieną; bent neturėjai džiaugtis Judo nelaime jo nedalios dieną; neturėjai grobti jo nuosavybės jo nedalios dieną!

¹⁴Neturėjai stotis ant kryžkelių jo pabėgėlių žudyti; neturėjai išduoti jo išlikusiųjų jo kančios dieną!

¹⁵VIEŠPATIES diena jau arti visoms tautoms! Kaip tu darei, taip ir tau bus daroma; tavo darbai kris ant tavo galvos.

¹⁶Kaip jūs gėrėte mano šventajame kalne, taip gers ir visos tautos be perstojo. Jos gers ir prisigers, lyg jų niekada nebūtų buvę.

¹⁷Bet Siono kalne prisiglaus išlikusieji, ir kalnas bus šventas; Jokūbo namai iškraustys tuos, kurie buvo juos iškraustę.

¹⁸Jokūbo namai taps ugnimi, Juozapo namai — liepsna, o Ezavo namai — ražienomis; jie padegs jas ir suris. Neišliks nė vienas iš Ezavo namų, nes VIEŠPATS taip pasakė!

¹⁹Gyvenantys Negebe užims Ezavo kalną, o gyvenantys Šefeloje — filistinų kraštą. Jie užims Efraimo žemę ir Samarijos žemę, o Benjaminas užims Gileadą.

²⁰Izraelio tremtiniai, esantys Halache, užims Finikiją ligi pat Sareptos, o Jeruzalės tremtiniai, esantys Sefarade, užims Negebo miestus.

²¹Išgelbėtojai[1] kops į Siono kalną valdyti Ezavo kalno, o karalystė bus VIEŠPATIES!