Read Biblija arba Šventasis Raštas Agėjo 2 Bible Online

Agėjo 2 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Agėjo 2

¹Antrų karaliaus Darijaus metų septinto mėnesio dvidešimt pirmą dieną per pranašą Agėją buvo ištartas VIEŠPATIES žodis:

²„Kreipkis į Judo valdytoją Šaltielio sūnų Zerubabelį, vyriausiąjį kunigą Jehocadako sūnų Jozuę bei tautos likutį ir sakyk:

³ ‘Kas tarp jūsų dar yra gyvas, kuris matė šių namų pirmykštę šlovę? Kaip jums dabar jie atrodo? Argi jie ne niekas jūsų akyse?

⁴Tačiau dabar drąsos, Zerubabeli, — tai VIEŠPATIES žodis, — drąsos, vyriausiasis kunige, Jehocadako sūnau Jozue, drąsos, visi krašto žmonės, — tai VIEŠPATIES žodis. — Imkitės darbo! Juk aš su jumis, — tai Galybių VIEŠPATIES žodis! —

⁵ Tai aš jums pažadėjau, kai išėjote iš Egipto. Mano Dvasia tebėra tarp jūsų, nebijokite!’“

⁶Taip kalba Galybių VIEŠPATS: „Dar valandėlė laiko, ir aš sudrebinsiu dangus ir žemę, jūrą ir sausumą.

⁷Visas tautas taip sudrebinsiu, kad visų tautų lobiai suplauks čia; pripildysiu šiuos Namus šlovės, — sako Galybių VIEŠPATS. —

⁸Mano yra sidabras ir mano yra auksas, — tai Galybių VIEŠPATIES žodis. —

⁹Šių naujųjų Namų šlovė bus didesnė negu senoji, — sako Galybių VIEŠPATS, — šioje vietoje aš dovanosiu taiką, — tai Galybių VIEŠPATIES žodis“.

¹⁰Antrų Darijaus metų devinto mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną VIEŠPATIES žodis pasiekė pranašą Agėją:

¹¹„Taip kalba Galybių VIEŠPATS. Atsiklausk kunigų nuomonės tokiu reikalu.

¹²Jei kas nešasi pašventintos mėsos savo drabužio skverne ir paliečia tuo skvernu duoną, viralą, vyną ar aliejų, kiekvieną valgį, tai ar taps jie pašventinti?“ — „Ne“, — atsakė kunigai.

¹³Agėjas vėl klausė: „Jei kas nors, susiteršęs palietęs lavoną, paliestų kurį iš valgių, tai ar tas taptų nešvarus?“ — „Taip, jis tampa nešvarus“, — atsakė kunigai.

¹⁴Tuomet Agėjas tęsė: „Tokia ir ši tauta, tokia ir ši gentis mano akivaizdoje, — tai VIEŠPATIES žodis, — toks kiekvienas jų rankų darbas; net tai, ką jie aukoja, yra nešvaru.

¹⁵Bet dabar įsidėmėkite, kas dėsis nuo šios dienos ir ateityje. Kol nebuvo dėtas akmuo ant akmens VIEŠPATIES šventykloje,

¹⁶kaip jums sekėsi? Kai nueidavo kuris prie dvidešimt saikų javų krūvos, ten jų būdavo tik dešimt; kai nueidavo kuris prie vyno statinės pasisemti penkiasdešimt saikų, jų būdavo tik dvidešimt.

¹⁷Plakiau jus, visus jūsų rankų darbus sausra, kūlėmis ir kruša, tačiau jūs pas mane negrįžote, — tai VIEŠPATIES žodis. —

¹⁸Įsidėmėkite, kas darysis nuo šiandien, nuo devinto[1] mėnesio dvidešimt ketvirtos dienos. Nuo tos dienos, kai buvo padėti VIEŠPATIES šventyklos pamatai, įsidėmėkite,

¹⁹ar svirne vis dar trūks grūdų sėklai. Ar vynuogė, figmedis, granatmedis ir alyvmedis vis dar neneš vaisių? Nuo šiandien jus laiminsiu!“

²⁰Antrąkart VIEŠPATIES žodis pasiekė Agėją mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną:

²¹„Kalbėk Judo valdytojui Zerubabeliui. Sakyk: ‘Sudrebinsiu dangus ir žemę,

²²nugriausiu karalysčių sostus, sunaikinsiu tautų karalysčių galybę. Išvartysiu karo vežimus drauge su jų įgulomis; žirgai klups, o jų raiteliai žudys vienas kitą kalaviju.

²³Tą dieną, — tai Galybių VIEŠPATIES žodis, — paimsiu tave, Zerubabeli, mano tarne, Šaltielio sūnau, — tai VIEŠPATIES žodis, — ir padarysiu tave savo antspaudo žiedu, nes aš tave išsirinkau’“, — tai Galybių VIEŠPATIES žodis.