Read Biblija arba Šventasis Raštas 2 Makabiejų 11 Bible Online

2 Makabiejų 11 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

2 Makabiejų 11

¹Tuojau po to karaliaus auklėtojas ir giminaitis Lisijas, karalystės valdžios galva, labai nepatenkintas įvykiais,

²sutelkė apie aštuoniasdešimt tūkstančių pėstininkų bei visą raitiją ir leidosi į žygį prieš žydus. Jis buvo užsimojęs padaryti Jeruzalę graikų nausėdija,

³apdėti mokesčiais šventyklą, kaip jis darė su kitų tautų šventomis vietomis, ir kasmet pardavinėti vyriausiąją kunigystę.

⁴Su Dievo galybe jis visiškai nesiskaitė, išdidžiai pasitikėdamas savo dešimtimis tūkstančių pėstininkų, tūkstančiais raitininkų ir aštuoniasdešimčia dramblių.

⁵Taip jis įžygiavo į Judėją. Pasiekęs Bet Cūrą, įtvirtintą vietą, esančią apie penketą schoinų nuo Jeruzalės, jis pradėjo smarkų puolimą.

⁶Kai Makabiejų ir jo vyrus pasiekė žinia, kad Lisijas apgulė tvirtoves, jie ir visi gyventojai meldėsi su dejonėmis ir ašaromis Viešpačiui, maldaudami, kad siųstų gerąjį angelą Izraelio gelbėti.

⁷Makabiejus pats pirmas ėmėsi ginklo. Jis ragino ir kitus su juo statyti savo gyvybę į pavojų ir eiti į pagalbą savo broliams. Tad ir išskubėjo visi kaip vienas vyras.

⁸Ūmai, dar jiems tebesant netoli Jeruzalės, jų priekyje pasirodė raitelis, apsirengęs baltais drabužiais ir mosuodamas aukso ginklais.

⁹Tada jie drauge vienu balsu pagarbino gailestingąjį Dievą, ir jų drąsa taip pakilo, kad jie buvo pasirengę smeigti savo ginklais ne tik mirtinguosius, bet ir plėšriausius žvėris bei geležies sienas.

¹⁰Jie žygiavo pirmyn kovos gretomis, turėdami savo dangiškąjį sąjungininką, nes Viešpats buvo jiems gailestingas.

¹¹Tarsi liūtai jie puolė priešą ir paguldė iš jų vienuolika tūkstančių pėstininkų ir tūkstantį šešis šimtus raitininkų, o kitus privertė bėgti.

¹²Dauguma pabėgusiųjų buvo beginkliai ir sužeisti. Pats Lisijas turėjo gelbėtis, negarbingai pabėgdamas.

¹³Bet Lisijas nebuvo kvailas žmogus. Apsvarstęs jį ištikusį pralaimėjimą, jis suprato, kad hebrajai buvo nenugalimi, nes galingasis Dievas kovojo jų pusėje. Užtat jis nusiuntė pasiuntinius,

¹⁴kad įtikintų juos spręsti reikalus teisingomis sąlygomis, pažadėdamas paveikti ir karalių, kad jis taptų jų draugu.

¹⁵Makabiejus, trokšdamas visų gerovės, sutiko su viskuo, ką Lisijas pasiūlė. Karalius savo ruožtu patenkino visus žydų prašymus, kuriuos Makabiejus įteikė Lisijui raštu.

¹⁶Lisijo laiško žydams turinys buvo toks: „Lisijas su džiaugsmu sveikina žydų bendriją!

¹⁷Johananas ir Abšalomas, jūsų pasiuntiniai, perdavė jūsų pasirašytą pranešimą ir teiravosi apie jame minimus reikalus.

¹⁸Aš pranešiau karaliui, kas tik buvo reikalinga jam pranešti, ir jis patenkino visus priimtinus prašymus.

¹⁹Jeigu jūs būsite geros valios karalystės atžvilgiu, aš stengsiuosi rūpintis jūsų gerove ateityje.

²⁰Minėtus reikalus bei jų smulkmenas aptarti su jumis pavedžiau savo atstovams ir jūsų pasiuntiniams.

²¹Likite sveiki! Šimtas keturiasdešimt aštuntų metų dioskorintijo mėnesio dvidešimt ketvirta diena“.

²²Karaliaus laiške buvo parašyta: „Karalius Antiochas su džiaugsmu sveikina savo brolį Lisiją!

²³Dabar, mūsų tėvui užėmus savo vietą tarp dievų, mes norime, kad karalystės valdiniai nebūtų trukdomi tvarkyti savo reikalus.

²⁴Mes suprantame, kad žydai nepritaria mūsų tėvui graikų papročių reikalu, bet teikia pirmenybę savo gyvenimo būdui ir prašo, kad būtų leista jiems laikytis savo papročių.

²⁵Kadangi norime, kad ši tauta, kaip ir kitos, nekeltų neramumų, mes nutarėme, kad jų šventykla būtų jiems sugrąžinta ir kad jie gyventų, laikydamiesi savo protėvių papročių.

²⁶Tad tebūna tavo rūpestis perduoti jiems žinią ir pareikšti draugystės pažadus, kad jie, žinodami mūsų nusistatymą, būtų geros nuotaikos ir būdami patenkinti atsidėtų savo gyvenimui“.

²⁷Karaliaus laiškas žydų tautai buvo toks: „Karalius Antiochas su džiaugsmu sveikina žydų seniūnų tarybą ir visus žydus!

²⁸Mes tikime, kad jūs esate sveiki. To ir linkime. Ir mes esame sveiki.

²⁹Menelajas man pranešė, kad norite grįžti namo ir rūpintis savo reikalais.

³⁰Todėl visi tie, kurie sugrįš namo prieš ksantiko mėnesio trisdešimtą dieną, gali būti tikri, kad jiems nėra ko bijoti.

³¹Žydai gali valgyti savo maistą ir gyventi pagal savo įstatymus kaip anksčiau. Nė vienas jų nebus kaip nors varginamas už kaltes, padarytas per nežinojimą.

³²Aš parašiau Menelajui, kad jus padrąsintų.

³³Likite sveiki! Šimtas keturiasdešimt aštuntų metų ksantiko mėnesio penkiolikta diena“.

³⁴Ir romėnai atsiuntė jiems laišką, kuris skamba taip: „Kvintas Memijus ir Titas Manilijus, romėnų pasiuntiniai, su džiaugsmu sveikina žydų tautą!

³⁵Su Lisijo, karaliaus giminaičio, jums suteiktomis lengvatomis ir mes sutinkame.

³⁶Bet dėl dalykų, kurie jo nuosprendžiu turi būti perduoti karaliui, kai tik juos apsvarstysite, skubiai atsiųskite pasiuntinį, kad galėtume pateikti jums naudingų pasiūlymų, nes mes esame pakeliui į Antiochiją.

³⁷Tad skubėkite atsiųsti pasiuntinius, kad praneštų apie jūsų nusistatymą.

³⁸Likite sveiki! Šimtas keturiasdešimt aštuntų metų ksantiko mėnesio penkiolikta diena“.