Read Biblija arba Šventasis Raštas 2 Makabiejų 13 Bible Online

2 Makabiejų 13 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

2 Makabiejų 13

¹Šimtas keturiasdešimtais metais Judą ir jo vyrus pasiekė žinia, kad Antiochas Eupatoras įsiveržė į Judėją su didele kariuomene,

²o su juo jo globėjas, valdžios galva, Lisijas. Jie vedė graikų kariuomenę, kurią sudarė šimtas dešimt tūkstančių pėstininkų, penki tūkstančiai trys šimtai raitininkų, dvidešimt du drambliai ir trys šimtai pjautuvais ginkluotų karo vežimų.

³Menelajas irgi prisidėjo. Slėpdamas savo užmačias, jis ragino Antiochą ne dėl savo krašto gerovės, bet vildamasis, kad bus sugrąžintas į tarnybą.

⁴Bet karalių Karalius sukėlė Antiochui pyktį ant to niekšo. Kai Lisijas pranešė karaliui, kad tas žmogus buvo visų bėdų priežastis, Antiochas įsakė, kad Menelajas būtų nuvestas į Berėją ir nubaustas mirti ten įprastu būdu.

⁵Mat toje vietoje yra penkiasdešimt uolekčių aukščio bokštas, pilnas pelenų, su apskritu apvadu, iš visų pusių nuožulniu į pelenus.

⁶Nuo ten būdavo nustumiami į mirtį visi nusikaltę šventvagyste ar pagarsėję kitais nusikaltimais.

⁷Tad tokiu būdu buvo lemta mirti Įstatymui nusižengusiam Menelajui; jis nebuvo net palaidotas.

⁸Tai buvo labai teisinga. Kadangi Menelajas buvo nusikaltęs aukurui, kurio ugnis ir pelenai šventi, pelenuose jis ir rado mirtį.

⁹Karalius žygiavo į priekį su žiauriu įžūlumu, norėdamas ištikti žydus baisesniais smūgiais, negu jie buvo ištikti jo tėvo dienomis.

¹⁰Tai girdėdamas Judas įsakė žmonėms dieną naktį šauktis Viešpaties, kad dabar padėtų labiau negu bet kada, nes jiems grėsė pavojus netekti Įstatymo, savo tėvynės ir šventųjų Namų,

¹¹ir kad neleistų ką tik atgimusiai tautai patekti piktžodžiaujantiems pagonims į rankas.

¹²Visi prisidėjo prie tų maldavimų. Tris dienas verkdami, pasninkaudami ir puldami kniūbsti, jie be perstojo maldavo gailestingąjį Viešpatį. Tada Judas paragino neprarasti drąsos ir įsakė būti pasirengusiems.

¹³Pasitaręs su seniūnais uždaroje sueigoje, jis nutarė nelaukti, kol karaliaus kariuomenė užpuls Judėją ir paims miestą, bet leistis į žygį ir Dievui padedant išspręsti reikalą.

¹⁴Taigi patikėjęs sprendimą pasaulio Kūrėjui ir paskatinęs savo pajėgas kovoti narsiai iki mirties už įstatymus, šventovę, tėvynę bei gyvenimo būdą, jis pasistatė stovyklą prie Modeino.

¹⁵Davęs savo pajėgoms slaptažodį „Dievo pergalė“, Judas su rinktinių jaunų narsuolių būriu nakčia puolė karaliaus palapinę. Stovykloje buvo nukauta du tūkstančiai vyrų; jis nudūrė pagrindinį dramblį ir jo raitelį.

¹⁶Galop, pripildę stovyklą siaubo ir sąmyšio, jie nugalėjo ir pasitraukė.

¹⁷Jau aušo diena, kai šitai buvo pasiekta Viešpačiui padedant ir globojant.

¹⁸Paragavęs žydų didvyriško narsumo, karalius mėgino pulti jų žemę gudrybėmis.

¹⁹Jis nužygiavo pulti Bet Cūro, stiprios žydų tvirtovės, bet buvo pakartotinai atmuštas, nugalėtas, pažemintas.

²⁰Judas nesiliovė tiekti gynėjams, kas reikalinga,

²¹bet Rodokas, vyras iš žydų gretų, išdavė priešui karines paslaptis. Jis buvo susektas, suimtas ir įmestas į kalėjimą.

²²Karalius mėgino antrąkart vesti derybas su Bet Cūro gyventojais, davė jiems pažadų, gavo pažadų iš jų, pasitraukė, puolė Judą ir jo vyrus, bet mūšį pralaimėjo.

²³Jis gavo žinią, kad Pilypas, kuris buvo paliktas rūpintis valdžios reikalais, sukilo Antiochijoje. Nerimo apimtas, Antiochas pradėjo derybas su žydais, nusileido jiems ir prisiekė suteikti jiems visas teises. Sudarius šią sutartį, jis atnašavo auką, pagerbė šventyklą ir pripažino lengvatas šventajai Vietai.

²⁴Karalius maloniai priėmė Makabiejų. Palikęs Hegemonidą valdyti sritį nuo Ptolemaidės iki Geros,

²⁵nukeliavo į Ptolemaidę. Ptolemaidės gyventojai buvo pasipiktinę sutartimi; iš tikrųjų jie buvo taip įpykę, kad norėjo panaikinti jos sąlygas.

²⁶Lisijas, užkopęs ant kalbėtojo pakylos, gynė kiek galėdamas sutarties sąlygas, įtikino juos, apraminęs laimėjo jų gerą valią ir iškeliavo į Antiochiją. Štai kaip sekėsi karaliui pulti ir trauktis.