Read Biblija arba Šventasis Raštas Pakartoto Įstatymo 33 Bible Online

Pakartoto Įstatymo 33 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Pakartoto Įstatymo 33

¹Štai palaiminimas, kuriuo Dievo vyras Mozė prieš mirdamas palaimino izraelitus.

²Jis tarė: „VIEŠPATS atėjo nuo Sinajaus, užtekėjo jiems nuo Seyro; jis pasirodė nuo Parano kalno, dėl jų atkeliavo nuo Rebibot Kadešo, žaibams tvyksint iš jo dešinės.

³Iš tikrųjų jis myli savo tautą! Tavo šventieji visi tavo rankoje; žygiavo jie paskui tave, sekdami tavo nurodymais.

⁴Kai Mozė įpareigojo mus Įstatymu, kaip paveldu Jokūbo bendrijai,

⁵tada [Viešpats] tapo karaliumi Ješurūne, tautõs galvoms į draugę surinkus Izraelio gimines.

⁶Teišlieka gyvas Rubenas ir teneišmiršta, nors skaičiumi jis yra mažas“.

⁷Apie Judą jis sakė: „VIEŠPATIE, išgirsk Judo balsą ir parvesk jį pas savo tautą. Sustiprink jo rankas ir padėk jam susidūrus su priešais“.

⁸O apie Levį sakė: „Tebūna tavo Tumimai ir Urimai ištikimajam vyrui, išmėgintam prie Masos, su kuriuo grūmeisi prie Meribos vandenų.

⁹Apie savo tėvą ir motiną jis sakė: ‘Nepažįstu jų!’ Į savo gimines nekreipė dėmesio, savo vaikus atsisakė pažinti, nes laikėsi tik tavo žodžio ir nenutolo nuo tavo Sandoros.

¹⁰Jokūbą jie moko tavo įsakų ir Izraelį tavo Įstatymo; smilkalus jie deda tavo akivaizdoje ir deginamąsias aukas ant tavo aukuro.

¹¹Laimink, VIEŠPATIE, jo nuosavybę ir maloniai priimk jo rankų tarnybą. Taip smok į strėnas jo priešams, nekenčiantiems jo, kad jie daugiau nebeatsikeltų“.

¹²Apie Benjaminą jis sakė: „VIEŠPATIES numylėtinis saugiai ilsisi; Aukščiausiasis globoja jį visą dieną, mylimasis ilsisi ant jo pečių“.

¹³O apie Juozapą sakė: „Tebūna VIEŠPATIES palaimintas jo kraštas rinktine rasos dovana iš dangaus ir iš bedugnės, glūdinčios po žeme,

¹⁴geriausiais saulės vaisiais ir geriausiais mėnesių vaisiais,

¹⁵geriausiu senųjų kalnų derliumi ir amžinųjų kalvų dosnumu,

¹⁶geriausiomis žemės dovanomis bei jos pilnatve ir malone Apsireiškusiojo krūme. Teapvainikuoja visa tai Juozapo galvą, viršugalvį pašvęstojo tarp brolių.

¹⁷Kaip pirmagimis jautis savo didybėje, jis turi ragus tarsi laukinio jaučio; subado jais tautas iki pat žemės pakraščių. Tokie tat yra Efraimo miriadai, tokie tat yra Manaso tūkstančiai“.

¹⁸Apie Zabuloną jis sakė: „Džiaukis, Zabulonai, savo kelionėse, o tu, Isacharai, savo palapinėse!

¹⁹Į kalną jie kviečia tautas, ten atnašauja teisias aukas, nes jie ragauja jūrų pertekliaus ir smėlyje slypinčių gėrybių“.

²⁰O apie Gadą sakė: „Tebūna palaimintas, kuris plečia Gadą! Gadas guli kaip liūtas, nuplėšia aukai ranką ir galvą.

²¹Pirmienas sau pasirinko, nes ten buvo vadui paskirta dalis; jis atėjo tautos priekyje, įvykdė VIEŠPATIES teisumą ir jo įsakus Izraeliui“.

²²Apie Daną jis sakė: „Danas yra liūtukas, puolantis iš Bašano“.

²³O apie Naftalį sakė: „O, Naftali, esi sotus palaimos ir kupinas VIEŠPATIES palaiminimo; paveldėk jūrą ir pietus!“

²⁴Apie Ašerą jis sakė: „Tebūna Ašeras laimingiausias tarp sūnų; tebūna jis brolių mėgstamas, temirko aliejuje savo kojas!

²⁵Tebūna tavo durų velkės iš geležies ir vario; būk saugus visàs savo dienas!“

²⁶„O, Ješurūnai, nėra kito tokio, kaip Dievas, atskriejantis dangumi tau padėti savo didybėje virš debesų!

²⁷Dievas — prieglobstis nuo seno, žemėje jo ámžinos rankos. Nuvarė priešą tau nuo kelio ir tarė: ‘Sunaikink!’

²⁸Užtat Izraelis saugiai gyvena, rami Jokūbo buveinė grūdų ir vyno krašte, po rasa lynojančiu dangumi.

²⁹Laimingas tu, Izraeli! Kas panašus į tave — tautą, išgelbėtą VIEŠPATIES, tave globojančio skydo, tavo pergalingojo kalavijo! Tavo priešai gūždamiesi ateis pas tave, o tu trypsi jų viršūnes“.