Read Biblija arba Šventasis Raštas Romiečiams 7 Bible Online

Romiečiams 7 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Romiečiams 7

¹Argi nežinote, broliai, — aš kalbu išmanantiems Įstatymą, — jog Įstatymas galioja žmogui, kol jis gyvas?

²Pavyzdžiui, ištekėjusi moteris Įstatymo susieta su vyru, kol jis gyvas. Jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo Įstatymo, siejusio ją su vyru.

³Taigi ji vadinsis svetimautoja, jei, vyrui gyvam esant, priklausys kitam. Bet jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo Įstatymo ir, priklausydama kitam, nebėra svetimautoja.

⁴Šitaip, mano broliai, ir jūs esate per Kristaus kūną mirę Įstatymui, kad priklausytumėte kitam — prikeltajam iš numirusių — ir kad mes visi duotume vaisių Dievui.

⁵Kol dar gyvenome kūniškai, mūsų sąnariuose veikė Įstatymo pažadintos nuodėmingos aistros, ir mes davėme vaisių mirčiai.

⁶O dabar, numirę tam, kuris mus laikė surištus, esame išvaduoti nuo Įstatymo, kad tarnautume, laikydamiesi Dvasios naujumo, o ne raidės senumo.

⁷Ką gi sakysime? Gal kad Įstatymas yra nuodėmė?! Nieku būdu! Bet aš nebūčiau pažinęs nuodėmės, jei nebūtų Įstatymo. Ir nebūčiau suvokęs geismo, jei Įstatymas nebūtų pasakęs: Negeisk!

⁸Bet nuodėmė, per įsakymus gavusi progą, pažadino manyje visokius geismus, o be Įstatymo nuodėmė negyva.

⁹Aš kadaise gyvenau be Įstatymo. Paskui, atėjus įsakymui, atgijo ir nuodėmė,

¹⁰o aš numiriau; taip man paaiškėjo, kad įsakymas, skirtas gyvenimui, nuvedė mane į mirtį.

¹¹Įsakymo paskatinta nuodėmė mane suvedžiojo ir juo mane nužudė.

¹²Taigi Įstatymas šventas; įsakymas taip pat šventas, ir teisingas, ir geras.

¹³Vadinasi, geras dalykas man tapo mirštamas? Nieku būdu! Bet nuodėmė pasirodė esanti nuodėmė tuo, kad atnešė man mirtį, pasinaudodama geru dalyku. Dėl įsakymo nuodėmė pasirodė be saiko nuodėminga.

¹⁴Mes žinome, kad Įstatymas yra dvasiškas, o aš esu kūniškas, parduotas nuodėmės valdžion.

¹⁵ Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu.

¹⁶O jei darau, ko nenoriu, tai pripažįstu, jog Įstatymas geras.

¹⁷Tada jau nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė.

¹⁸Aš žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, negyvena gėris. Mat gero trokšti sugebu, o padaryti — ne.

¹⁹Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu.

²⁰O jeigu darau, ko nenoriu, tai nebe aš tai įvykdau, bet manyje gyvenanti nuodėmė.

²¹Taigi randu tokį įstatymą, kad, kai trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga.

²²Juk kaip vidinis žmogus aš žaviuosi Dievo Įstatymu.

²³Deja, savo kūno nariuose jaučiu kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu. Jis paverčia mane belaisviu nuodėmės įstatymo, glūdinčio mano nariuose.

²⁴Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno!

²⁵Bet dėkui Dievui — per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! Taigi aš pats protu tarnauju Dievo Įstatymui, o kūnu — nuodėmės įstatymui.