Read Biblija arba Šventasis Raštas Romiečiams 8 Bible Online

Romiečiams 8 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

Romiečiams 8

¹Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje.

²Juk gyvybę teikiančios Dvasios Įstatymas Kristuje Jėzuje išvadavo tave[2] iš nuodėmės ir mirties įstatymo.

³O ko Įstatymas nepajėgė, nes buvo kūno nusilpnintas, tai įvykdė Dievas. Jis atsiuntė savo Sūnų nuodėmingo kūno pavidalu ir nuodėmei įveikti pasmerkė nuodėmę kūne,

⁴kad Įstatymo reikalavimai išsipildytų mumyse, gyvenančiuose ne pagal kūną, bet pagal Dvasią.

⁵Kurie gyvena pagal kūną, tie rūpinasi kūno reikalais, o kurie gyvena pagal Dvasią — Dvasios reikalais.

⁶Kūno rūpesčiai veda į mirtį, o Dvasios rūpesčiai — į gyvenimą ir ramybę.

⁷Kūno rūpesčiai priešiški Dievui; jie nepaklūsta Dievo Įstatymui ir net negali paklusti.

⁸Kas gyvena kūniškai, negali patikti Dievui.

⁹Jūs nesate kūniški, bet dvasiški, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse. O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra jo.

¹⁰Jeigu Kristus yra jumyse, tai kūnas, tiesa, marus dėl nuodėmės, bet dvasia — gyva dėl teisumo.

¹¹Jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai jis, prikėlęs iš numirusių Kristų, atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse.

¹²Taigi, broliai, mes nesame skolingi kūnui, kad gyventume pagal kūną.

¹³Jei jūs gyvenate pagal kūną, mirsite. Bet jei Dvasia marinate kūniškus darbus, gyvensite.

¹⁴Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai.

¹⁵ Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įsūnystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“

¹⁶Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai.

¹⁷O jei esame vaikai, tai ir paveldėtojai. Mes Dievo paveldėtojai ir paveldėtojai drauge su Kristumi, jeigu su juo kenčiame, kad su juo būtume pagerbti.

¹⁸Aš esu tikras, jog šio laiko kentėjimai negali lygintis su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta.

¹⁹Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai.

²⁰ Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei — ne savo noru, bet pavergėjo valia — su viltimi,

²¹kad ir pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę.

²²Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina.

²³ Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime Dvasios pirmuosius vaisius, ir mes dejuojame, laukdami įsūnijimo ir mūsų kūno atpirkimo.

²⁴Tuo tarpu mes esame išgelbėti viltimi. Tačiau regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis?

²⁵Bet jei turime viltį nematydami, tada laukiame ištvermingai.

²⁶O ir Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais.

²⁷Širdžių Tyrėjas žino Dvasios troškimus, kad ji užtaria šventuosius pagal Dievo norą.

²⁸Be to, žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems.

²⁹O kuriuos jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašius į jo Sūnaus pavidalą, kad šis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių.

³⁰Kuriuos jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė, kuriuos pašaukė, tuos ir nuteisino, kuriuos nuteisino, tuos ir išaukštino.

³¹Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?!

³²Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, tai kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo?!

³³Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina!

³⁴Tai kas pasmerks? Ar Kristus Jėzus, kuris numirė, bet buvo prikeltas, kuris sėdi Dievo dešinėje ir net užtaria mus?!

³⁵Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?

³⁶Parašyta: Dėl tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi pjautinomis avimis.

³⁷Tačiau visa mes lengvai nugalime per tą, kuris mus pamilo.

³⁸Aš juk esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės,

³⁹nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.