Read Biblija arba Šventasis Raštas 1 Samuelio 10 Bible Online

1 Samuelio 10 - Biblija arba Šventasis Raštas bible

1 Samuelio 10

¹Paėmęs indelį aliejaus, Samuelis išliejo jį Sauliui ant galvos ir, pabučiavęs jį, tarė: „Argi VIEŠPATS nepatepė tavęs savo tautos Izraelio valdovu? Tu turėsi valdyti VIEŠPATIES tautą ir gelbėti ją iš visų priešų rankų. Ženklas, kad VIEŠPATS patepė tave savo paveldo valdovu, yra toks.

²Šiandien nuo manęs išėjęs Benjamino žemėje netoli Rachelės kapo prie Celcacho sutiksi du vyrus, ir jie tau sakys: ‘Asilės, kurių buvai išėjęs ieškoti, surastos. Dabar tavo tėvas liovėsi rūpintis dėl jų, bet rūpinasi dėl tavęs ir sako: ‹Ką man daryti su sūnumi?›’

³Iš ten eisi toliau, kol pasieksi Taboro ąžuolą. Tave ten pasitiks trys vyrai, einantys pas Dievą į Betelį. Vienas jų nešinas trim ožiukais, kitas nešinas trim duonos kepalais, o trečias nešinas vynmaišiu vyno.

⁴Pasveikinę tave, jie pasiūlys tau du kepalus duonos, ir juos turi iš jų priimti.

⁵Po to turi nueiti į Gibeat Elohimą, kur yra filistinų įgula. Įžengdamas į miestą, susitiksi su būriu pranašų. Jie leisis nuo aukštumų alko, lydimi lyros, būgnelio su žvangučiais, fleitos bei arfos, ir pranašaus dvasios pagavoje.

⁶Tuomet tave pagaus VIEŠPATIES dvasia, tu būsi kartu su jais dvasios pakilime ir tapsi kitokiu žmogumi.

⁷Kai tik visi šie ženklai bus įvykę, daryk, ką laikai reikalinga, nes VIEŠPATS bus su tavimi.

⁸Po to tu turi anksčiau už mane nueiti į Gilgalą. Tikėk manimi, aš ateisiu pas tave atnašauti deginamųjų aukų ir aukoti bendravimo aukų. Tu turi laukti septynias dienas, kol ateisiu pas tave ir nurodysiu, ką turi toliau daryti“.

⁹Sauliui apsigręžus eiti nuo Samuelio, Dievas davė jam kitą širdį. Tą pačią dieną įvyko visi anie ženklai.

¹⁰Jiems einant iš ten į Gibėją, štai pasitinka jį pranašų būrys. Dievo dvasia jį pagavo, ir jis dvasios pakilime pranašavo kartu su jais.

¹¹O visi, kurie buvo pirma jį pažinę, matydami jį dvasios pagavoje su pranašais pranašaujantį, vieni kitų klausė: „Kas atsitiko Kišo sūnui? Nejau ir Saulius yra tarp pranašų?“

¹²O kažin koks vietinis pridėjo: „O kas jų tėvas?“ Tad žodžiai: „Nejau ir Saulius yra tarp pranašų?“ virto patarle.

¹³Praėjus pranašiškam dvasios pakilimui, jis nuėjo į aukštumos alką.

¹⁴Sauliaus dėdė klausė jo ir tarno: „Kur buvote nuėję?“ — „Asilių ieškoti, — atsakė jis. — Matydami, kad nerandame jų, nuėjome pas Samuelį“. —

¹⁵„Pasakyk man, — liepė Sauliaus dėdė, — ką tau pasakė Samuelis!“

¹⁶Saulius atsakė dėdei: „Mums jis tik pasakė, kad asilės jau atsiradusios“. Tačiau nepasakė nieko, ką Samuelis buvo sakęs apie karaliavimą.

¹⁷Sušaukęs žmones pas VIEŠPATĮ į Micpą,

¹⁸Samuelis tarė jiems: „Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Aš išvedžiau Izraelį iš Egipto ir išgelbėjau jus iš egiptiečių rankos bei rankos visų jus engusių karalysčių’.

¹⁹Bet šiandien jūs atmetėte savo Dievą — tą, kuris gelbsti jus iš nelaimių ir sunkumų, ir pasakėte: ‘Ne! Paskirk karalių mums valdyti’. Tad dabar stokite VIEŠPATIES akivaizdon savo giminėmis ir kiltimis“.

²⁰Samuelis liepė prieiti kiekvienai Izraelio giminei, ir burtas krito Benjamino giminei.

²¹Tada Samuelis paliepė Benjamino giminei prieiti kiltimis, ir burtas krito Matrio žmonių kilčiai. Galop jis paliepė Matrio kilčiai prieiti vyras po vyro, ir burtas krito Kišo sūnui Sauliui. Bet kai jo ieškojo, negalėjo rasti.

²²Tad jie vėl teiravosi VIEŠPATIES: „Ar tas žmogus čia?“ O VIEŠPATS atsakė: „Taip! Jis slepiasi tarp daiktų“.

²³Nubėgę atsivedė jį iš ten. Užėmęs savo vietą tarp žmonių, jis stovėjo galva aukštesnis už visus žmones.

²⁴Samuelis tarė žmonėms: „Ar matote, ką VIEŠPATS išrinko? Kito, kaip jis, nėra visoje tautoje“. O visi žmonės sveikino jį, šaukdami: „Tegyvuoja karalius!“

²⁵Samuelis paaiškino žmonėms karaliaus valdžios teises ir pareigas, surašė jas į knygą ir padėjo VIEŠPATIES akivaizdoje. Tai padaręs, Samuelis išsiuntė žmones atgal į namus.

²⁶Ir Saulius, lydimas dorų stipruolių, kurių širdį buvo palietęs Dievas, sugrįžo į savo namus Gibėjoje.

²⁷Bet keletas niekšų sakė: „Kaip gali šis vaikinas mus išgelbėti?“ Jie niekino jį ir dovanõs jam neatnešė. Bet jis dėjosi to nepastebįs[7].