Read K. Burbulio vertimas Jobo 14 Bible Online

Jobo 14 - K. Burbulio vertimas bible

Jobo 14

¹“Žmogus, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet daug vargsta.

²Jis kaip gėlė auga ir nuvysta. Jis dingsta kaip šešėlis ir nepasilieka.

³Ar Tu atversi savo akis į tokį ir nusivesi mane į teismą su savimi?

⁴Kas gali iš netyro padaryti tyrą? Niekas!

⁵Jo dienos yra tiksliai nustatytos ir mėnesiai suskaičiuoti. Tu nustatai jam ribą, ir jis jos neperžengs.

⁶Atsitrauk nuo jo, kad jis pailsėtų, kol kaip samdinys sulauks savo dienos.

⁷Medžiui yra viltis, kad ir nukirstas atžels ir iš kelmo išaugs atžalos.

⁸Nors žemėje jo šaknys pasensta ir jo kelmas apmiršta dulkėse,

⁹bet, gavęs vandens, jis atželia, krauna pumpurus ir išleidžia šakeles kaip jaunas augalas.

¹⁰O žmogus miršta, ir nebėra jo; atiduoda žmogus savo dvasią, kur jis yra?

¹¹Kaip vanduo išgaruoja iš jūrų, upės nusenka ir išdžiūsta,

¹²taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia. Kol dangūs pasibaigs, jis neatsibus; niekas jo nepažadins iš miego.

¹³O kad paslėptum mane kape ir laikytum paslėpęs, kol praeis Tavo rūstybė; nustatytam laikui praėjus, vėl mane atsimintum.

¹⁴Ar miręs žmogus prisikels? Per visas man skirtas dienas aš lauksiu permainos.

¹⁵Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; Tu ilgėsiesi savo rankų kūrinio.

¹⁶Tu skaičiuoji mano žingsnius, bet neįskaityk mano nuodėmės.

¹⁷Mano nusikaltimas paslėptas maišelyje ir mano kaltė užrišta.

¹⁸Kaip kalnas krisdamas subyra ir uola pajuda iš savo vietos,

¹⁹kaip vanduo nuneša akmenis ir liūtys nuplauna dirvožemį, taip Tu sunaikini žmogaus viltį.

²⁰Tu nugali jį nuolat, ir jo nebelieka, Tu pakeiti jo veidą ir pavarai jį.

²¹Jei jo sūnūs gerbiami, jis nežino; jei jie niekinami, jis nepastebi.

²²Jis jaučia savo kūno skausmus, ir jo siela kenčia”.