Read K. Burbulio vertimas Jobo 17 Bible Online

Jobo 17 - K. Burbulio vertimas bible

Jobo 17

¹“Mano kvėpavimas nusilpo, dienos trumpėja, kapai paruošti man.

²Mane apspito išjuokėjai, mano akys pavargo bežiūrėdamos į juos.

³Tu pats laiduok už mane, nes kas kitas paduos man ranką?

⁴Tu paslėpei supratimą nuo jų širdžių, todėl jų neišaukštinsi.

⁵Kas pataikauja savo draugams, to vaikai nesidžiaugs laimikiu.

⁶Jis padarė mane priežodžiu žmonėms, visi spjaudo man į veidą.

⁷Mano akys aptemo nuo sielvarto, mano kūnas kaip šešėlis.

⁸Teisieji pasibaisės tuo, o nekaltieji pakils prieš veidmainius.

⁹Teisusis laikysis savo kelio, o tas, kurio rankos švarios, stiprės ir stiprės.

¹⁰Ateikite jūs visi dar kartą, nes tarp jūsų nerandu nė vieno išmintingo.

¹¹Mano dienos praėjo; sumanymai ir mano širdies siekiai sudužo.

¹²Jie naktį padarė diena, tačiau trūksta šviesos tamsoje.

¹³Ko gi aš dar laukiu? Mano namai yra kapas; aš savo guolį pasiklojau tamsoje.

¹⁴Sugedimą aš vadinu tėvu, o kirmėlesmotina ir seserimi.

¹⁵Kur yra mano viltis? Kas pamatys, kuo viliuosi?

¹⁶Ji nueis su manimi į gelmes ir ilsėsis su manimi dulkėse”.