Read K. Burbulio vertimas Psalmynas 106 Bible Online

Psalmynas 106 - K. Burbulio vertimas bible

Psalmynas 106

¹Girkite Viešpatį! Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.

²Kas išvardins galingus Viešpaties darbus, kas apsakys Jo šlovę?

³Palaiminti, kurie Jo įsakymus vykdo, kurie visą laiką elgiasi teisiai.

⁴Viešpatie, būdamas palankus savo tautai, atsimink ir mane, suteik man savo išgelbėjimą,

⁵kad matyčiau išrinktųjų gerovę, džiūgaučiau su Tavo tauta, didžiuočiausi su Tavo paveldu.

⁶Nusidėjome su savo tėvais, nusikaltome, elgėmės nedorai.

⁷Mūsų tėvai Egipte nesuprato Tavo stebuklų. Jie užmiršo Tavo didelį gailestingumą, prieš Tave prie Raudonosios jūros maištavo.

⁸Bet Jis dėl savo vardo išgelbėjo juos, kad parodytų savo galybę.

⁹Jis sudraudė Raudonąją jūrą, ir ta išdžiūvo. Jis vedė juos per gelmes kaip per dykumą.

¹⁰Iš vergijos Jis išgelbėjo juos, išpirko juos iš priešo rankos.

¹¹Vandenys užliejo priešus, nė vieno jų neliko.

¹²Tada jie tikėjo Jo žodžiais, giedojo jam gyrių.

¹³Bet greitai pamiršo Jo darbus ir nelaukė Jo patarimų,

¹⁴dykumoje geiduliams atsidavė ir Dievą tyruose gundė.

¹⁵Jis suteikė jiems, ko prašė, kartu siuntė ligas į jų būrį.

¹⁶Pavydėjo jie Mozei stovykloje ir Viešpaties šventajam Aaronui.

¹⁷Atsivėrusi žemė prarijo Dataną, palaidojo gaują Abiramo.

¹⁸Užsidegė ugnis tarp jų, nedorėlius sudegino liepsna.

¹⁹Jie pasidarė veršį Horebe ir garbino nulietą atvaizdą.

²⁰Jie iškeitė savo šlovę į pavidalą jaučio, ėdančio žolę.

²¹Jie pamiršo savo gelbėtoją Dievą, kuris didelių dalykų Egipte padarė,

²²nuostabių darbų Chamo krašte, baisių dalykų prie Raudonosios jūros.

²³Dievas būtų juos sunaikinęs, jeigu ne Jo išrinktasis Mozė, stojęs užtarti juos prieš Dievą, kad Jo rūstybė jų nenubaustų.

²⁴Jie paniekino gerąją žemę, netikėjo Jo žodžiais,

²⁵palapinėse savo murmėjo, Viešpaties balso neklausė.

²⁶Jis tada pakėlė ranką, kad juos dykumoje sunaikintų,

²⁷jų vaikus išblaškytų tarp pagonių, po visas šalis išsklaidytų.

²⁸Jie Baal Peorui tarnavo, valgė negyvųjų aukas.

²⁹Šitaip jie savo darbais Viešpatį užrūstino, ir maras paplito tarp jų.

³⁰Tik kai Finehasas pakilęs teismą įvykdė, liovėsi maras.

³¹Tai buvo jam įskaityta teisumu per visas kartas.

³²Įpykino jie Viešpatį prie Meribos vandenų, ir Mozė dėl jų nukentėjo.

³³Jie apkartino jo dvasią, neapgalvotus žodžius jis kalbėjo savo lūpomis.

³⁴Jie nesunaikino tautų, kaip Viešpats jiems buvo įsakęs.

³⁵Jie su pagonimis susimaišė ir išmoko jų darbus daryti.

³⁶Jie stabams jų tarnavo, ir tie spąstais jiems virto.

³⁷Jie savo sūnus ir dukteris velniams aukojo,

³⁸liejo nekaltą kraująsavo sūnų ir dukterų kraująaukodami Kanaano stabams; krauju buvo sutepta žemė.

³⁹Jie susiteršė savo darbais ir paleistuvavo savo poelgiais.

⁴⁰Tada užsidegė Viešpaties rūstybė prieš savo tautą, bjaurus Jam tapo Jo paveldas.

⁴¹Atidavė juos pagonims, tie, kurie jų nekentė, valdė juos.

⁴²Juos spaudė priešai ir slėgė jų ranka.

⁴³Daug kartų Jis išlaisvino juos, bet jie neklausė Jo patarimų; dėl savo nedorybių jie buvo pažeminti.

⁴⁴Tačiau Viešpats atsižvelgė į jų priespaudą, išgirdęs jų šauksmą,

⁴⁵atsiminė jų labui savo sandorą. Jis gailėjosi jų, būdamas didžiai gailestingas.

⁴⁶Jis davė jiems rasti pasigailėjimą akyse tų, kurie išsivedė juos į nelaisvę.

⁴⁷Išgelbėk mus, Viešpatie, mūsų Dieve, ir surankiok tautose išblaškytus, kad dėkotume Tavo šventam vardui, girtumėmės Tavo šlove.

⁴⁸Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, nuo amžių ir per amžius! Visa tauta tesako: “Amen”. Girkite Viešpatį!