Read K. Burbulio vertimas Mato evangelija 27 Bible Online

Mato evangelija 27 - K. Burbulio vertimas bible

Mato evangelija 27

¹Rytui išaušus, visi aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji nusprendė, kad Jėzus turi būti nužudytas.

²Surišę nuvedė ir atidavė Jį valdytojui Poncijui Pilotui.

³Pamatęs, jog Jėzus pasmerktas, išdavikas Judas gailėjosi ir nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir vyresniesiems trisdešimt sidabrinių,

⁴sakydamas: “Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują”. Tie atsakė: “Kas mums darbo? Tu žinokis!”

⁵Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė.

⁶Aukštieji kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: “Jų negalima dėti į šventyklos iždą, nes tai užmokestis už kraują”.

⁷Jie pasitarė ir už juos nupirko puodžiaus dirvą ateiviams laidoti.

⁸Todėl ta dirva iki šios dienos vadinasi Kraujo dirva.

⁹Tuomet išsipildė, kas buvo parašyta per pranašą Jeremiją: “Ir paėmė trisdešimt sidabriniųįkainotojo kainą, už kurią buvo Jį suderėję iš Izraelio vaikų,

¹⁰ir atidavė juos už puodžiaus dirvą; taip man Viešpats buvo paskyręs”.

¹¹O Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje. Valdytojas Jį klausė: “Ar Tu esi žydų karalius?” Jėzus atsakė: “Taip yra, kaip sakai”.

¹²Aukštųjų kunigų ir vyresniųjų kaltinamas, Jis nieko neatsakė.

¹³Tada Pilotas klausė: “Ar negirdi, kiek daug jie prieš Tave liudija?”

¹⁴Bet Jis neatsakė jam nė žodžio ir tuo labai nustebino valdytoją.

¹⁵Per šventę valdytojas buvo pratęs paleisti miniai vieną kalinį, kurio ji norėdavo.

¹⁶Tuo metu jie turėjo pagarsėjusį kalinį, vardu Barabą.

¹⁷Todėl, žmonėms susirinkus, Pilotas klausė: “Kurį norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Kristumi?”

¹⁸Nes jis žinojo, kad Jėzų jie buvo išdavę iš pavydo.

¹⁹Sėdinčiam teismo krėsle Pilotui žmona atsiuntė įspėjimą: “Nieko nedaryk šitam teisiajam, nes šiąnakt sapne labai dėl Jo kentėjau”.

²⁰Bet aukštieji kunigai ir vyresnieji įtikino minią, kad prašytų paleisti Barabą, o Jėzų pražudytų.

²¹Tada valdytojas jiems tarė: “Kurį iš šių dviejų norite, kad jums paleisčiau?” Jie šaukė: “Barabą!”

²²Pilotas paklausė: “Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Kristumi?” Jie visi rėkė: “Nukryžiuok Jį!”

²³Jis klausė: “Ką bloga Jis padarė?” Bet jie dar garsiau šaukė: “Nukryžiuok Jį!”

²⁴Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis tik didėja, paėmė vandens, nusiplovė rankas minios akivaizdoje ir tarė: “Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!”

²⁵Visi žmonės šaukė: “Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir ant mūsų vaikų!”

²⁶Tada jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti.

²⁷Valdytojo kareiviai nusivedė Jėzų į pretorijų ir surinko aplink jį visą kuopą.

²⁸Jie išrengė Jį ir apsiautė raudonu apsiaustu.

²⁹Nupynę erškėčių vainiką, uždėjo Jam ant galvos, o į Jo dešinę įspraudė nendrę. Po to tyčiodamiesi klūpčiojo prieš Jį ir sakė: “Sveikas, žydų karaliau!”

³⁰Spjaudydami Jį, stvėrė iš Jo nendrę ir čaižė per galvą.

³¹Pasityčioję iš Jo, jie nusiautė apsiaustą, apvilko Jo paties drabužiais ir išsivedė nukryžiuoti.

³²Išeidami jie sutiko žmogų iš Kirėnės, vardu Simoną. Tą privertė nešti Jėzaus kryžių.

³³Atėję į vietą, vadinamą Golgota (tai yra: “Kaukolės vieta”),

³⁴davė Jam gerti rūgštaus vyno, sumaišyto su tulžimi, bet Jėzus paragavęs negėrė.

³⁵Nukryžiavę Jį, pasidalijo Jo drabužius, mesdami burtą, kad išsipildytų, kas buvo per pranašą pasakyta: “Jie dalinosi mano drabužius ir dėl mano apdaro metė burtą”.

³⁶Ir ten pat susėdę, saugojo Jį.

³⁷Viršum Jo galvos jie prisegė užrašytą Jo kaltinimą: “Šitas yra Jėzus, žydų karalius”.

³⁸Kartu su Juo buvo nukryžiuoti du plėšikai, vienas iš dešinės, kitas iš kairės.

³⁹Einantys pro šalį užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas

⁴⁰ir sakydami: “Še Tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai; išgelbėk save! Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!”

⁴¹Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto žinovais ir vyresniaisiais, kalbėdami:

⁴²“Kitus išgelbėdavo, o pats negali išsigelbėti. Jeigu Jis Izraelio karalius, tenužengia dabar nuo kryžiaus, ir mes Juo tikėsime.

⁴³Jis pasitikėjo Dievu, tad teišvaduoja Tas dabar Jį, jeigu Jam Jo reikia, nes Jis sakė: ‘Aš Dievo Sūnus’ ”.

⁴⁴Taip pat Jį užgauliojo ir kartu nukryžiuoti plėšikai.

⁴⁵Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa.

⁴⁶O apie devintą valandą Jėzus sušuko garsiu balsu: “Elí, Elí, lemá sabachtáni?”, tai reiškia: “Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?!”

⁴⁷Kai kurie iš ten stovėjusiųjų, tai išgirdę, sakė: “Jis šaukiasi Elijo”.

⁴⁸Ir tuoj vienas iš jų pribėgęs paėmė kempinę, primirkė ją rūgštaus vyno, užmovė ant nendrės ir padavė Jam gerti.

⁴⁹Kiti kalbėjo: “Liaukis! Pažiūrėsim, ar ateis Elijas Jo išgelbėti”.

⁵⁰Tada Jėzus, dar kartą sušukęs garsiu balsu, atidavė dvasią.

⁵¹Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti.

⁵²Atsidarė kapai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė.

⁵³Išėję iš kapų po Jo prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė.

⁵⁴Šimtininkas ir kiti su juo saugojantys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: “Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!”

⁵⁵Tenai buvo daug moterų, kurios žiūrėjo iš tolo. Jos sekė paskui Jėzų nuo Galilėjos, Jam tarnaudamos.

⁵⁶Tarp jų buvo Marija Magdalietė, Jokūbo ir Jozės motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina.

⁵⁷Vakarui atėjus, atvyko vienas turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo tapęs Jėzaus mokiniu.

⁵⁸Jis nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. Pilotas įsakė kūną atiduoti.

⁵⁹Juozapas paėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę

⁶⁰ir paguldė savo naujame kape, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Užritęs didelį akmenį ant kapo angos, nuėjo.

⁶¹Ten buvo Marija Magdalietė ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą.

⁶²Kitą dieną, po Prisirengimo dienos, susirinko pas Pilotą aukštieji kunigai bei fariziejai

⁶³ir kalbėjo: “Valdove, mes prisimename, jog tas suvedžiotojas, dar gyvas būdamas, sakė: ‘Po trijų dienų prisikelsiu’.

⁶⁴Įsakyk tad saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais nakčia atėję Jo mokiniai nepavogtų Jo ir nepaskelbtų žmonėms: ‘Jis prisikėlė iš numirusių’. Pastaroji apgavystė būtų blogesnė už pirmąją”.

⁶⁵Pilotas jiems atsakė: “Štai jums sargybaeikite ir saugokite, kaip išmanote”.

⁶⁶Jie nuėjo, pastatė prie kapo sargybą ir paženklino antspaudu akmenį.