Read K. Burbulio vertimas Luko evangelija 2 Bible Online

Luko evangelija 2 - K. Burbulio vertimas bible

Luko evangelija 2

¹Tomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus.

²Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją.

³Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą.

⁴Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės.

⁵Jis ėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia.

⁶Jiems ten esant, atėjo jai metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmagimį Sūnų,

⁷suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.

⁸Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą.

⁹Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė. Jie labai išsigando,

¹⁰bet angelas jiems tarė: “Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai.

¹¹Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra ViešpatsKristus.

¹²Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose”.

¹³Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą:

¹⁴“Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!”

¹⁵Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjosi: “Eikime į Betliejų ir pažiūrėkime, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė”.

¹⁶Jie nuskubėjo ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose.

¹⁷Pamatę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį.

¹⁸Visi, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu.

¹⁹Marija įsiminė visus šiuos žodžius, dėdamasi juos širdin.

²⁰Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.

²¹Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti vaikelį, Jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas nurodė dar prieš Jo pradėjimą įsčiose.

²²Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, jie nunešė Jį į Jeruzalę pašvęsti Viešpačiui,

²³kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: “Kiekvienas pirmagimis berniukas bus atskirtas Viešpačiui”,

²⁴ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: “Porą purplelių arba du balandžiukus”.

²⁵Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas, teisus ir dievobaimingas vyras, kuris laukė Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo ant jo.

²⁶Jam buvo apreikšta Šventąja Dvasia, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Kristų.

²⁷Dvasios paragintas, jis atėjo į šventyklą. Įnešant tėvams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų su Juo, kaip Įstatymas reikalauja,

²⁸Simeonas paėmė Jį į rankas, laimino Dievą ir tarė:

²⁹“Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti,

³⁰nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,

³¹kurį paruošei visų tautų akivaizdoje:

³²šviesą pagonims apšviesti ir Tavo Izraelio tautos šlovę”.

³³Juozapas ir Jėzaus motina stebėjosi tuo, kas buvo apie Jį kalbama.

³⁴Simeonas palaimino juos ir tarė Marijai, Jo motinai: “Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas,

³⁵ir tavo pačios sielą pervers kalavijas,kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys”.

³⁶Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo seno amžiaus. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru,

³⁷o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo nuo šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis.

³⁸Ir ji, tuo pačiu metu priėjusi, dėkojo Dievui ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės atpirkimo.

³⁹Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą.

⁴⁰Vaikelis augo, stiprėjo dvasia, buvo pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su Juo.

⁴¹Jo tėvai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Paschos.

⁴²Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę.

⁴³Pasibaigus šventės dienoms ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet Juozapas ir Jo motina to nepastebėjo.

⁴⁴Manydami Jį esant keleivių būryje, jie, nuėję dienos kelią, pradėjo ieškoti Jo tarp giminių ir pažįstamų.

⁴⁵Nesuradę grįžo Jo beieškodami į Jeruzalę.

⁴⁶Pagaliau po trijų dienų rado Jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį.

⁴⁷Visi, kurie Jį girdėjo, stebėjosi Jo išmanymu ir atsakymais.

⁴⁸Pamatę Jį, jie labai nustebo, ir Jo motina Jam tarė: “Vaikeli, kodėl mums taip padarei? Štai Tavo tėvas ir aš sielvartaudami ieškojome Tavęs”.

⁴⁹Jis atsakė: “Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?”

⁵⁰Bet jie nesuprato Jo pasakytų žodžių.

⁵¹Jis iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą; ir buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus tuos žodžius savo širdyje.

⁵²O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.