Read K. Burbulio vertimas Luko evangelija 24 Bible Online

Luko evangelija 24 - K. Burbulio vertimas bible

Luko evangelija 24

¹Pirmąją savaitės dieną, vos brėkštant, jos atėjo prie kapo, nešdamos paruoštus tepalus.

²Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo,

³o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno.

⁴Moterys apstulbo ir nežinojo, ką daryti. Ir štai prie jų atsirado du vyrai spindinčiais drabužiais.

⁵Jos išsigando ir nuleido akis, o tie vyrai tarė: “Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?

⁶Nėra Jo čia, Jis prisikėlė! Atsiminkite, ką Jis jums sakė, būdamas dar Galilėjoje:

⁷‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!’ ”

⁸Tuomet jos prisiminė Jėzaus žodžius

⁹ir, sugrįžusios nuo kapo, viską pranešė vienuolikai ir visiems kitiems.

¹⁰Tai buvo Marija Magdalietė, Joana, Jokūbo motina Marija ir kitos su jomis, kurios papasakojo tai apaštalams.

¹¹Jų žodžiai jiems pasirodė esą tuščios šnekos, ir jie moterimis nepatikėjo.

¹²Vis dėlto Petras pakilęs nubėgo prie kapo ir pasilenkęs pamatė tiktai drobules. Jis grįžo atgal, labai stebėdamasis tuo, kas atsitiko.

¹³Ir štai du iš jų tą pačią dieną keliavo į kaimą už šešiasdešimties stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu.

¹⁴Jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius.

¹⁵Jiems taip besikalbant ir besvarstant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu.

¹⁶Jų akys buvo uždengtos, ir jie Jo neatpažino.

¹⁷O Jis paklausė jų: “Apie ką kalbatės, eidami nuliūdę?”

¹⁸Vienas iš jų, vardu Kleopas, atsakė Jam: “Nejaugi Tu esi vienintelis ateivis Jeruzalėje ir nežinai, kas joje šiomis dienomis atsitiko?”

¹⁹Jėzus paklausė: “O kas gi?” Jie tarė Jam: “Su Jėzumi iš Nazareto, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse.

²⁰Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai Jį pasmerkė mirti ir nukryžiavo.

²¹O mes vylėmės, kad Jis yra Tas, kuris atpirks Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko.

²²Be to, kai kurios mūsiškės moterys mus labai nustebino. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo

²³ir nerado Jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios angelus, kurie sakę Jį esant gyvą.

²⁴Kai kurie iš mūsiškių buvo nuėję prie kapo ir rado viską, kaip moterys sakė, bet Jo paties nematė”.

²⁵Tada Jis jiems tarė: “O jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai!

²⁶Argi ne taip turėjo Kristus kentėti ir įeiti į savo šlovę?”

²⁷Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, Jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie Jį pasakyta.

²⁸Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, ir Jis dėjosi einąs toliau.

²⁹Bet jie sulaikė Jį, sakydami: “Pasilik su mumis! Vakaras arti, diena jau baigiasi”. Jis užsuko ir pasiliko su jais.

³⁰Atsisėdęs su jais prie stalo, paėmė duoną, laimino, laužė ir davė jiems.

³¹Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet Jis pranyko jiems iš akių.

³²O jie kalbėjo: “Argi mūsų širdys nedegė, kai Jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?”

³³Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten jie rado susirinkusius vienuolika ir kitus su jais,

³⁴kurie tvirtino: “Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui!”

³⁵O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai Jis laužė duoną.

³⁶Jiems apie tai bekalbant, Jis pats atsirado tarp jų ir tarė: “Ramybė jums!”

³⁷Sutrikę ir išsigandę, jie tarėsi matą dvasią.

³⁸O Jis paklausė: “Ko taip sutrikote? Kodėl jūsų širdyse kyla abejonės?

³⁹Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai Aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia juk neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint”.

⁴⁰Tai taręs, Jis parodė jiems rankas ir kojas.

⁴¹Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: “Ar turite čia ko nors valgyti?”

⁴²Jie padavė Jam gabalą keptos žuvies ir korį medaus.

⁴³Jis paėmė ir valgė jų akyse.

⁴⁴Paskui Jėzus jiems tarė: “Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašuose ir Psalmėse”.

⁴⁵Tada Jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus,

⁴⁶ir pasakė: “Parašyta, kad Kristus kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių

⁴⁷ir, pradedant nuo Jeruzalės, Jo vardu visoms tautoms bus skelbiama atgaila ir nuodėmių atleidimas.

⁴⁸Jūs esate šių dalykų liudytojai.

⁴⁹Ir štai Aš atsiųsiu jums savo Tėvo pažadą. Jūs pasilikite Jeruzalės mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių”.

⁵⁰Jėzus nusivedė juos iki Betanijos ir, iškėlęs rankas, palaimino juos.

⁵¹Laimindamas Jis atsiskyrė nuo jų ir buvo paimtas į dangų.

⁵²Jie pagarbino Jį ir, didelio džiaugsmo kupini, sugrįžo į Jeruzalę.

⁵³Jie nuolat buvo šventykloje ir šlovino bei laimino Dievą. Amen.