Read K. Burbulio vertimas Jono evangelija 10 Bible Online

Jono evangelija 10 - K. Burbulio vertimas bible

Jono evangelija 10

¹“Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neįeina pro vartus į avių gardą, bet įlipa pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas.

²O kas pro vartus įeina, tas avių ganytojas.

³Jam sargas atidaro, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išveda.

⁴Išsivaręs savąsias avis, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą.

⁵O paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso”.

⁶Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia.

⁷Tuomet Jėzus kalbėjo jiems toliau: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Ašavių vartai.

⁸Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys ir plėšikai, todėl avys jų neklausė.

⁹Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras.

¹⁰Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą,kad apsčiai jo turėtų.

¹¹Aš esu gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę.

¹²O samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas griebia jas ir išsklaido.

¹³Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.

¹⁴Aš esu gerasis ganytojas: Aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane.

¹⁵Kaip mane pažįsta Tėvas, taip ir Aš pažįstu Tėvą ir už avis guldau savo gyvybę.

¹⁶Ir kitų avių turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos girdės mano balsą, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.

¹⁷Todėl Tėvas myli mane, kad Aš guldau savo gyvybę, jog ir vėl ją pasiimčiau.

¹⁸Niekas neatima jos iš manęs, bet Aš pats ją atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją pasiimti; tokį įsakymą gavau iš savo Tėvo”.

¹⁹Tarp žydų vėl kilo nesutarimas dėl šitų žodžių.

²⁰Daugelis iš jų sakė: “Jis turi demoną ir šėlsta. Kodėl Jo klausote?”

²¹Kiti tvirtino: “Tai ne demono apsėstojo kalbos. Argi gali demonas atverti neregiui akis?!”

²²Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo šventė. Buvo žiema.

²³Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę.

²⁴Ten Jį apstojo žydai ir ėmė klausinėti: “Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Kristus, pasakyk mums atvirai!”

²⁵Jėzus jiems atsakė: “Aš jums sakiau, bet jūs netikite. Darbai, kuriuos darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane.

²⁶Bet jūs netikite, nes jūsne iš manųjų avių, kaip jums ir sakiau.

²⁷Manosios avys girdi mano balsą; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.

²⁸Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.

²⁹Mano Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas negali jų išplėšti iš mano Tėvo rankos.

³⁰Aš ir Tėvas esame viena”.

³¹Tada žydai vėl stvėrėsi akmenų, norėdami Jį užmėtyti.

³²O Jėzus paklausė jų: “Daug gerų darbų esu jums parodęs iš savo Tėvo. Už kurį gi darbą užmėtysite mane akmenimis?”

³³Žydai Jam atsakė: “Ne už gerą darbą užmėtysime Tave akmenimis, bet už piktžodžiavimą ir kad Tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu”.

³⁴Jėzus jiems atsakė: “Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: ‘Aš tariau: jūs esat dievai’?

³⁵Jeigu Jis vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis (o Raštas negali būti panaikintas),

³⁶kaip tad jūs galite sakyti Tam, kurį Tėvas pašventino ir pasiuntė į pasaulį: ‘Tu piktžodžiauji’, kai Jis pasakė: ‘Aš esu Dievo Sūnus!’?

³⁷Jei Aš nedarau savo Tėvo darbų, netikėkite manimi!

³⁸O jeigu darau ir manimi netikite,tikėkite darbais, kad pažintumėte ir patikėtumėte, jog Tėvas manyje ir Aš Jame”.

³⁹Tuomet jie vėl norėjo Jį suimti, bet Jis ištrūko jiems iš rankų.

⁴⁰Jėzus vėl pasitraukė anapus Jordano, kur pirma Jonas krikštijo, ir apsistojo ten.

⁴¹Daugelis atėjo pas Jį ir kalbėjo: “Jonas nepadarė nė vieno ženklo, bet ką jis sakė apie šį žmogų, yra teisybė”.

⁴²Ir daugelis tenai Jį įtikėjo.