Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Pradžios knyga 30 Bible Online

Pradžios knyga 30 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Pradžios knyga 30

¹Rachelė matydama, kad ji nevaisinga, pavydėjo savo seseriai Lėjai ir tarė Jokūbui: „Duok man vaikų, kitaip aš mirsiu!“

²Jokūbas, supykęs ant Rachelės, tarė: „Ar aš Dievas, kuris tau vaikų neduoda?“

³Tada ji tarė: „Štai mano tarnaitė Bilha. Įeik pas ją, kad ji pagimdytų ant mano kelių ir aš galėčiau turėti vaikų iš jos“.

⁴Ji davė jam už žmoną savo tarnaitę Bilhą, ir Jokūbas įėjo pas ją.

⁵Bilha pastojo ir pagimdė Jokūbui sūnų.

⁶Tada Rachelė tarė: „Dievas teisingai nusprendė dėl manęs, išklausydamas mano balsą ir davė man sūnų“. Todėl ji pavadino jį Danu.

⁷Rachelės tarnaitė Bilha pastojo ir pagimdė Jokūbui antrą sūnų.

⁸Tada Rachelė tarė: „Didžiose grumtynėse grūmiausi su savo seserimi ir nugalėjau“. Ir ji pavadino jį Neftaliu.

⁹Lėja matydama, kad nebegali daugiau gimdyti, davė Jokūbui savo tarnaitę Zilpą už žmoną.

¹⁰Zilpa, Lijos tarnaitė, pagimdė Jokūbui sūnų.

¹¹Tada Lėja tarė: „Laimingai!“ Ir ji pavadino jį Gadu.

¹²Vėliau Zilpa pagimdė Jokūbui antrą sūnų.

¹³Tada Lėja tarė: „Aš laimingoji! Nes moterys vadins mane palaiminta“. Ir ji pavadino jį Ašeru.

¹⁴Kviečių pjūties metu Rubenas išėjęs rado mandragorų ir juos parnešė savo motinai Lėjai. Tada Rachelė tarė Lėjai: „Duok man savo sūnaus mandragorų“.

¹⁵Bet ji atsakė: „Ar negana tau, kad turi mano vyrą, ar nori atimti ir mano sūnaus mandragorus?“ Rachelė tarė: „Tegul jis šią naktį praleidžia su tavimi už tavo sūnaus mandragorus!“

¹⁶Jokūbui pareinant vakare iš lauko, Lėja išėjo jo pasitikti ir tarė: „Tu eisi pas mane, nes aš tave pasamdžiau už mano sūnaus mandragorus“. Taip jis praleido su ja tą naktį.

¹⁷Dievas išklausė Lėją; ji pagimdė Jokūbui penktąjį sūnų.

¹⁸Tada Lėja tarė: „Dievas man atlygino, nes aš daviau savo tarnaitę savo vyrui“. Ji pavadino jį Isacharu.

¹⁹Lėja vėl pastojo ir pagimdė Jokūbui šeštąjį sūnų.

²⁰Tada Lėja tarė: „Dievas apdovanojo mane gera dovana; dabar mano vyras gyvens su manimi, nes aš jam pagimdžiau šešis sūnus“. Ir ji praminė jį Zabulonu.

²¹Po to ji pagimdė dukterį ir ją pavadino Dina.

²²Dievas atsiminė Rachelę, išklausė ją ir padarė vaisingą.

²³Ji pagimdė sūnų ir tarė: „Dievas pašalino mano gėdą“.

²⁴Ji pavadino jį Juozapu, sakydama: „Viešpats duos man dar kitą sūnų!“

²⁵Rachelei pagimdžius Juozapą, Jokūbas tarė Labanui: „Paleisk mane, grįšiu į tėvynę, į savo šalį!

²⁶Duok man mano žmonas ir mano vaikus, už kuriuos tau tarnavau, ir leisk man eiti. Tu juk žinai, kaip aš tau tarnavau!“

²⁷Labanas jam tarė: „O kad aš rasčiau malonę tavo akyse! Aš patyriau, kad Viešpats laimino mane dėl tavęs.

²⁸Nustatyk tu pats sau užmokestį, ir aš tau jį duosiu!“

²⁹Jokūbas atsakė: „Tu pats žinai, kaip tau tarnavau ir kokia tapo tavo banda mano priežiūroje.

³⁰Tu mažai turėjai prieš man atvykstant, bet dabar tai smarkiai padaugėjo, nes Viešpats tave laimino, kai aš atėjau. O dabar ar ne laikas man pasirūpinti savo namais?“

³¹Labanas tarė: „Ką turiu tau duoti?“ Jokūbas atsakė: „Nieko man neduok! Jei sutiksi su mano reikalavimu, aš vėl ganysiu ir saugosiu tavo kaimenę:

³²šiandien pereisiu visas avių bandas, išskirdamas iš jų kiekvieną dėmėtą bei lopiniuotą avį ir kiekvieną juodą avį, ir visas lopiniuotas bei dėmėtas ožkas. Tai bus mano atlyginimas.

³³Mano sąžiningumas kalbės už mane, kai ateis laikas man atsiimti užmokestį tavo akivaizdoje. Visa, kas nebus dėmėta bei lopiniuota tarp ožkų ir avių, tebūna kaip mano pavogta!“

³⁴Labanas atsakė: „Sutinku. Tebūna kaip sakai!“

³⁵Ir jis atskyrė tą dieną ožkas ir avis, ožius ir avinus – lopiniuotus ir dėmėtus; visus vienos spalvos gyvulius atidavė savo sūnums.

³⁶Labanas nustatė, kad tarp jo ir Jokūbo būtų trijų dienų atstumas. Jokūbas ganė likusią Labano kaimenę.

³⁷Jokūbas, paėmęs žalias drebulių, migdolų ir platanų lazdeles, išlupinėjo jose dryžius, kad tose vietose, kur buvo žievė, būtų balta.

³⁸Jis tas išpjaustytas lazdeles sudėjo į lovius, į kuriuos pilamas vanduo, prie kurių bandos ateidavo gerti, ir atėję gerti imdavo poruotis.

³⁹Ir avys poruodavosi, žiūrėdamos į lazdeles; ir jos vesdavo dryžuotus, dėmėtus ir lopiniuotus ėriukus.

⁴⁰Jokūbas perskyrė savo bandą. Jis sudėjo lazdeles taip, kad jo avys ir Labano avys matytų jas. Jis laikė savo bandas atskirai ir nesuleisdavo jų su Labano bandomis.

⁴¹Kai poravosi stipresnieji gyvuliai, Jokūbas įdėdavo lazdeles į lovius taip, kad gyvuliai matytų jas ir poruotųsi.

⁴²Silpnesniems gyvuliams poruojantis, jis neįdėdavo tų lazdelių. Taigi silpnesnieji teko Labanui, o stipresnieji Jokūbui.

⁴³Taip šis žmogus nepaprastai pralobo. Jis turėjo daug tarnų ir tarnaičių, galvijų, avių, kupranugarių ir asilų.