Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Pradžios knyga 38 Bible Online

Pradžios knyga 38 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Pradžios knyga 38

¹Judas pasitraukė nuo savo brolių ir apsigyveno pas vieną adulamietį, vardu Hyra.

²Ten Judas pamatė kanaaniečio Šūvos dukterį ir paėmė ją, ir įėjo pas ją.

³Ji pastojo ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Eru.

⁴Ji pastojo dar kartą ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Onanu.

⁵Ir dar kartą ji pastojo, ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Šela. Judas tada gyveno Kezibe.

⁶Judas paėmė savo pirmagimiui Erui žmoną, vardu Tamara.

⁷Eras, Judo pirmagimis, buvo nedoras Viešpaties akyse, ir Viešpats jį numarino.

⁸Tada Judas tarė sūnui Onanui: „Įeik pas savo brolio žmoną ir vesk ją, ir atgaivink savo brolio palikuonis“.

⁹Onanas žinojo, kad palikuonys nepriklausys jam. Todėl įeidamas pas savo brolio žmoną išliejo sėklą žemėn, kad neduotų broliui palikuonių.

¹⁰Viešpačiui nepatiko jo elgesys, todėl ir jį numarino.

¹¹Judas tarė savo marčiai Tamarai: „Gyvenk kaip našlė savo tėvo namuose, kol užaugs mano sūnus Šela“. Nes jis bijojo, kad ir tas nemirtų kaip jo broliai. Tamara nuėjo gyventi į savo tėvo namus.

¹²Po kurio laiko mirė Judo žmona, Šūvos duktė. Gedulo laikui praėjus, Judas su savo draugu adulamiečiu Hyra ėjo į Timną pas savo avių kirpėjus.

¹³Tamarai buvo pranešta: „Štai tavo uošvis eina į Timną avių kirpti“.

¹⁴Ji nusivilko savo našlės drabužius, apsidengė šydu ir atsisėdo prie Enaimo vartų, kurie yra pakelėje į Timną. Ji žinojo, kad Šela buvo užaugęs, tačiau ji nebuvo jam duota į žmonas.

¹⁵Judas ją palaikė paleistuve, nes ji buvo uždengusi savo veidą.

¹⁶Jis pasuko prie jos ir tarė: „Leisk man įeiti pas tave“. Jis nežinojo, kad tai buvo jo marti, o ji klausė: „Ką man duosi?“

¹⁷Jis atsakė: „Aš tau atsiųsiu ožiuką iš savo bandos“. Ji paklausė: „Ar duosi man užstatą, kol jį atsiųsi?“

¹⁸Jis paklausė: „Ko nori užstatu?“ Ji atsakė: „Tavo antspaudo, virvės ir lazdos, kuri yra tavo rankoje“. Jis davė jai tai, įėjo pas ją, ir ji pastojo.

¹⁹Jam išėjus, ji nusiėmė šydą, persirengė našlės drabužiais ir grįžo namo.

²⁰Kai Judo draugas adulamietis nuvedė ožiuką, kad atsiimtų užstatą iš moteriškės, jos nerado.

²¹Jis klausinėjo vietos žmonių: „Kur yra paleistuvė, kuri buvo Enaime prie kelio?“ Jie atsakė: „Čia nebuvo jokios paleistuvės“.

²²Jis tada sugrįžo pas Judą ir pasakė: „Aš jos neradau, ir tos vietos žmonės sakėsi nieko nežiną apie jokią paleistuvę“.

²³Judas tarė: „Tegul pasilaiko mano užstatą, kad neapsijuoktume. Aš jai siunčiau ožiuką, bet tu negalėjai jos surasti“.

²⁴Po trijų mėnesių Judui buvo pranešta: „Tavo marti Tamara paleistuvavo ir pastojo“. Judas liepė: „Atveskite ją, kad ji būtų sudeginta“.

²⁵Kai ją išvedė, ji pasiuntė žinią savo uošviui: „Aš pastojau nuo vyro, kuriam priklauso šitie daiktai. Ištirk, kam priklauso šitas antspaudas, virvė ir lazda“.

²⁶Judas atpažinęs tarė: „Ji yra teisesnė už mane, nes aš jos nedaviau savo sūnui Šelai“. Ir daugiau jis jos nepažino.

²⁷Gimdymo metu paaiškėjo, kad dvyniai yra jos įsčiose.

²⁸Jai begimdant, vienas iškišo ranką. Pribuvėja paėmė ir užrišo ant jo rankos raudoną siūlą, sakydama: „Šitas pirmas išėjo“.

²⁹Bet jis įtraukė ranką atgal, ir štai išėjo jo brolis. Ji tarė: „Štai kaip tu prasiveržei“. Jį tad pavadino Perecu.

³⁰Paskui gimė jo brolis, ant kurio rankos buvo raudonas siūlas; jį pavadino Zerachu.