Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Pradžios knyga 42 Bible Online

Pradžios knyga 42 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Pradžios knyga 42

¹Jokūbas, išgirdęs, kad javai parduodami Egipte, tarė savo sūnums: „Ko žiūrite vienas į kitą?

²Girdėjau, kad javai parduodami Egipte. Vykite tenai ir nupirkite javų, kad gyventume ir nemirtume“.

³Dešimt Juozapo brolių iškeliavo pirkti javų į Egiptą.

⁴Tačiau Jokūbas neleido Juozapo brolio Benjamino eiti su broliais, nes bijojo, kad jam neatsitiktų nelaimė.

⁵Izraelio sūnūs kartu su kitais atėjo pirkti javų, nes badas siautė Kanaano šalyje.

⁶Juozapas buvo Egipto šalies valdytojas. Jis pardavinėjo javus visoms žemės tautoms. Atėję Juozapo broliai nusilenkė prieš jį iki žemės.

⁷Juozapas, pamatęs savo brolius, atpažino juos, bet jis elgėsi su jais tarsi su svetimais. Šiurkščiai su jais kalbėdamas, klausė: „Iš kur atvykote?“ Jie atsakė: „Iš Kanaano šalies maisto pirkti“.

⁸Juozapas atpažino savo brolius, tačiau jie neatpažino jo.

⁹Juozapas atsiminė sapnus, kuriuos jis sapnavo apie juos, ir jiems tarė: „Jūs esate žvalgai! Atvykote išžvalgyti silpnesniųjų šalies vietų“.

¹⁰Jie atsakė jam: „Ne, mūsų viešpatie! Tavo tarnai atėjo nusipirkti maisto.

¹¹Mes visi esame vieno vyro sūnūs, dori žmonės. Tavo tarnai nėra žvalgai“.

¹²Tačiau jis jiems tarė: „Ne! Jūs atėjote išžvalgyti silpnesniųjų šalies vietų!“

¹³Jie atsakė: „Tavo tarnų yra dvylika brolių, vieno tėvo sūnų, Kanaano šalyje. Jauniausias liko pas tėvą namuose, o vieno jau nebėra“.

¹⁴Bet Juozapas jiems atsakė: „Yra taip, kaip jums sakiau. Jūs esate žvalgai!

¹⁵Taip jūs būsite ištirti. Prisiekiu, kaip gyvas faraonas, jūs neišeisite iš čia, kol atvyks jūsų jaunesnysis brolis!

¹⁶Pasiųskite vieną iš jūsų atvesti jūsų brolį! Jūs būsite suimti, kol bus ištirti jūsų žodžiai, ar tiesą sakote, ar meluojate. Jei ne, kaip gyvas faraonas, jūs esate žvalgai!“

¹⁷Tris dienas jis išlaikė juos suimtus.

¹⁸Trečią dieną Juozapas jiems tarė: „Išliksite gyvi su viena sąlyga, nes aš bijau Dievo.

¹⁹Jei jūs esate dori, vienas iš jūsų telieka suimtas, o kiti keliaukite, pargabenkite javų savo šeimoms nuo bado apsiginti.

²⁰Bet atveskite pas mane savo jauniausiąjį brolį, kad jūsų žodžiai pasirodytų tikri ir nemirtumėte!“

²¹Jie kalbėjosi: „Iš tikrųjų esame nusikaltę savo broliui: mes matėme jo sielvartą, kai jis mus maldavo, bet neklausėme. Todėl šita bėda užklupo mus“.

²²Rubenas sakė jiems: „Ar aš jums nesakiau: ‘Nenusikalskite prieš vaiką!’ Bet jūs neklausėte. Todėl štai išieškomas jo kraujas“.

²³Jie nežinojo, kad Juozapas suprato jų kalbą, nes jis su jais kalbėjo per vertėją.

²⁴Pasitraukęs nuo jų, jis verkė. Tada sugrįžęs pas juos, kalbėjo toliau. Jis paėmė iš jų Simeoną ir jį surišo jų akyse.

²⁵Juozapas įsakė pripildyti jų maišus javais, kiekvieno pinigus įdėti atgal į maišą ir jiems duoti davinį kelionei. Tarnai taip ir padarė.

²⁶Susikrovę savo javų maišus ant asilų, jie iškeliavo.

²⁷Vienas atrišo savo maišą užeigoje, norėdamas pašerti asilą, ir pamatė pinigus. Jie buvo maišo viršuje.

²⁸Jis sušuko broliams: „Mano pinigai grąžinti man. Štai jie maiše!“ Jų širdys nusiminė, ir jie drebėdami žiūrėjo vienas į kitą ir kalbėjo: „Ką Dievas mums padarė?“

²⁹Parėję pas savo tėvą Jokūbą į Kanaano šalį, jie papasakojo jam visa, kas jiems nutiko:

³⁰„Vyras, tos šalies valdovas, šiurkščiai kalbėjo su mumis ir mus palaikė žvalgais.

³¹Mes jam sakėme: ‘Esame dori žmonės, o ne žvalgai.

³²Mes esame dvylika brolių, vieno tėvo sūnūs. Vieno nebėra, o jauniausias yra pas mūsų tėvą Kanaano šalyje’.

³³Tas vyras, šalies valdovas, mums atsakė: ‘Patikrinsiu, ar esate dori. Vieną jūsų brolį palikite pas mane, paimkite, ko reikia jūsų šeimoms nuo bado apsiginti, keliaukite

³⁴ir atsiveskite savo jauniausiąjį brolį, kad įsitikinčiau, jog nesate žvalgai. Tada aš jums atiduosiu jūsų brolį ir galėsite laisvai keliauti!’“

³⁵Išpylę maišus, kiekvienas rado įrištus savo pinigus. Jie ir jų tėvas, pamatę pinigus, nusigando.

³⁶Jų tėvas Jokūbas kalbėjo: „Jūs padarėte, kad netekau vaikų! Juozapo nebėra, Simeono nebėra, ir Benjaminą norite paimti. Viskas atsisuko prieš mane“.

³⁷Rubenas atsakė savo tėvui: „Nužudyk mano du sūnus, jei aš jo neparvesiu! Patikėk jį man ir aš tau jį sugrąžinsiu“.

³⁸Tėvas tarė: „Mano sūnus nekeliaus su jumis, nes jo brolis yra miręs ir jis likęs man vienas. Jei kelyje atsitiks jam nelaimė, tai jūs nuvarysite mano žilus plaukus su sielvartu į kapus“.