Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Pradžios knyga 49 Bible Online

Pradžios knyga 49 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Pradžios knyga 49

¹Jokūbas, pasišaukęs savo sūnus, kalbėjo: „Susirinkite! Paskelbsiu jums, kas įvyks su jumis ateityje.

²Susirinkite ir klausykite, Jokūbo sūnūs! Pasiklausykite Izraelio, savo tėvo!

³Rubenai, tu esi mano pirmagimis, mano tvirtybė, mano pajėgumo pradžia, pirmas orumu ir galybe.

⁴Neramus kaip vanduo! Tu neįsigalėsi, nes įlipai į savo tėvo lovą ir atsiguldamas sutepei mano patalą.

⁵Simeonas ir Levis – broliai; smurto įrankiai jų namuose.

⁶Mano siela, neik į jų pasitarimus, nesijunk į jų būrį, mano garbe. Užsirūstinę jie nužudė žmogų ir savivaliaudami sužalojo jaučius.

⁷Prakeiktas tebūna jų nuožmus įtūžimas ir žiaurus pyktis! Aš juos padalinsiu Jokūbe ir išsklaidysiu Izraelyje.

⁸Judai, tu susilauksi savo brolių pagarbos, tavo ranka bus ant tavo priešų sprando; tavo tėvo vaikai nusilenks prieš tave.

⁹Judas – jaunas liūtas. Mano sūnus, kyląs nuo grobio. Jis sustojo, atsigulė kaip liūtas ar kaip liūtė. Kas jį prikels!

¹⁰Iš Judo nebus atimtas skeptras nė valdžia iš jo palikuonių, kol ateis siųstasis, kuriam paklus tautos.

¹¹Jis riša prie vynmedžio savo asilaitį ir prie geriausio vynmedžio savo asilės jauniklį; jis plauna vyne savo drabužį ir vynuogių sultyse – apsiaustą.

¹²Jo akys spindės nuo vyno ir dantys bus balti nuo pieno.

¹³Zabulonas gyvens prie jūros kranto, kur priplaukia laivai; jo žemių ribos sieks Sidoną.

¹⁴Isacharas yra stiprus asilas, gulįs tarp dviejų nešulių.

¹⁵Matydamas, kad poilsis geras ir šalis tokia miela, jis palenkė savo petį, kad neštų, ir tapo samdomu bernu.

¹⁶Danas teis savo tautą, kaip viena iš Izraelio giminių.

¹⁷Danas bus gyvatė šalia kelio, angis ant tako, gelianti žirgui į kulnis taip, kad jo raitelis nuvirstų atbulas.

¹⁸Viešpatie, aš laukiu Tavo išgelbėjimo!

¹⁹Gadas bus užpultas priešų, bet jis vysis juos įkandin, lips jiems ant kulnų.

²⁰Ašero duona bus soti; jis tieks maistą net karaliams.

²¹Neftalis – laisvas briedis, jis gražbylys.

²²Juozapas – jaunas vaismedis prie versmės, jo šakos nusvirusios per mūrą.

²³Šauliai erzino jį, šaudė ir nekentė jo.

²⁴Jo lankas pasiliko stiprus ir jo rankas sustiprino Jokūbo galingojo Dievo rankos. Iš ten ganytojas ir Izraelio uola.

²⁵Tavo tėvo Dievas padės tau, Visagalis laimins tave dangaus palaiminimais iš aukštybių, gelmių palaiminimais, esančiais žemai, krūtų ir įsčių palaiminimais.

²⁶Tavo tėvo palaiminimai pranoko mano protėvių palaiminimus iki amžinųjų kalvų tolimiausių ribų; jie bus ant Juozapo galvos ir ant galvos vainiko to, kuris buvo atskirtas nuo savo brolių.

²⁷Benjaminas – plėšrus vilkas; rytą jis draskys grobį, o vakare padalins jį“.

²⁸Tai yra dvylika Izraelio giminių, ir tai jiems kalbėjo tėvas, ir palaimino juos. Kiekvieną palaimino atskiru palaiminimu.

²⁹Po to jis jiems tarė: „Aš susijungsiu su savo tauta. Palaidokite mane prie mano tėvų oloje, kuri yra hetito Efrono lauke,

³⁰Machpelos lauko oloje, ties Mamre, Kanaano šalyje. Tą lauką Abraomas nupirko iš hetito Efrono nuosavoms kapinėms.

³¹Ten palaidotas Abraomas ir jo žmona Sara, Izaokas ir jo žmona Rebeka, ten aš palaidojau ir Lėją.

³²Tai laukas ir ola, kurie buvo nupirkti iš Heto vaikų“.

³³Jokūbas, baigęs duoti nurodymus savo sūnums, įkėlė kojas į lovą, atidavė dvasią ir susijungė su savo tauta.