Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Pradžios knyga 9 Bible Online

Pradžios knyga 9 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Pradžios knyga 9

¹Dievas laimino Nojų bei jo sūnus ir tarė: „Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite žemę.

²Tesibijo jūsų ir tedreba prieš jus visi žemės žvėrys, visi padangių sparnuočiai, visa, kas gyva žemėje, ir visos jūros žuvys. Visa tai atiduota į jūsų rankas.

³Visa, kas juda ir gyva, bus jums maistui; visa jums duodu, kaip daviau žaliuojančius augalus.

⁴Tik mėsos su gyvybe, kuri yra kraujyje, nevalgykite.

⁵Iš tiesų už jūsų gyvybės kraują Aš pareikalausiu iš kiekvieno žvėries ir žmogaus, kuris pralietų savo brolio kraują.

⁶Kas pralieja žmogaus kraują, jo kraujas taip pat bus pralietas, nes žmogus sutvertas pagal Dievo atvaizdą.

⁷Jūs būkite vaisingi ir dauginkitės, pliskite po žemę ir pripildykite ją!“

⁸Dievas tarė Nojui ir jo sūnums kartu su juo:

⁹„Aš darau sandorą su jumis ir jūsų palikuonimis, kurie gyvens po jūsų,

¹⁰ir su visais gyvais padarais, visais paukščiais, galvijais ir žvėrimis, kurie išėjo su jumis iš arkos.

¹¹Aš darau savo sandorą su jumis: jokio kūno nebepražudysiu tvano vandenimis, ir tvanas nebesunaikins žemės“.

¹²Ir Dievas tarė: „Ženklas sandoros, kurią darau tarp savęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kurie yra su jumis, per visas būsimas kartas

¹³bus lankas debesyse. Jis tebūna sandoros ženklu tarp manęs ir žemės.

¹⁴Sutelkęs debesis viršum žemės ir lankui pasirodžius debesyse,

¹⁵atsiminsiu savo sandorą, kuri yra tarp manęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kad daugiau nebūtų tvano, sunaikinančio kiekvieną kūną žemėje.

¹⁶Kai lankas bus debesyse, Aš jį pamatysiu ir atsiminsiu amžinąją sandorą tarp Dievo ir visų gyvų padarų, turinčių kūną, kurie yra ant žemės“.

¹⁷Dievas tarė Nojui: „Tai yra sandoros ženklas, kurią Aš darau tarp savęs ir kiekvieno kūno, gyvenančio žemėje“.

¹⁸Nojaus sūnūs, kurie išėjo iš arkos, buvo Semas, Chamas ir Jafetas; Chamas buvo Kanaano tėvas.

¹⁹Šie trys yra Nojaus sūnūs ir iš jų atsirado visi žemės gyventojai.

²⁰Nojus pradėjo dirbti žemę ir įsiveisė vynuogyną.

²¹Išgėręs vyno, pasigėrė ir gulėjo apsinuoginęs savo palapinėje.

²²Chamas, Kanaano tėvas, pamatęs savo tėvo nuogumą, pasakė broliams, kurie buvo lauke.

²³Semas ir Jafetas paėmė apsiaustą ir abu, užsimetę ant pečių, priėjo atbuli, ir apdengė savo tėvo nuogumą; jų veidai buvo nukreipti į priešingą pusę ir jie nematė savo tėvo nuogumo.

²⁴Nojus, išsiblaivęs nuo vyno ir sužinojęs, ką jam padarė jaunesnysis sūnus,

²⁵tarė: „Tebūna prakeiktas Kanaanas! Vergų vergas tebūna jis savo broliams!

²⁶Palaimintas Viešpats, Semo Dievas, o Kanaanas bus jo vergas!

²⁷Teišplečia Dievas Jafetą, ir tegu jis gyvena Semo palapinėse, o Kanaanas bus jo vergas!“

²⁸Tvanui praėjus, Nojus dar gyveno tris šimtus penkiasdešimt metų.

²⁹Taigi Nojaus amžius buvo devyni šimtai penkiasdešimt metų, ir jis mirė.