Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Pirmoji Karalių knyga 18 Bible Online

Pirmoji Karalių knyga 18 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Pirmoji Karalių knyga 18

¹Trečiaisiais metais Viešpats vėl kalbėjo Elijui: „Eik ir pasirodyk Ahabui; Aš duosiu lietaus žemei“.

²Elijas išėjo pas Ahabą. Samarijoje buvo didelis badas.

³Ahabas pasišaukė Abdiją, rūmų valdytoją, kuris buvo labai dievobaimingas žmogus.

⁴Jezabelei naikinant Viešpaties pranašus, Abdijas paslėpė šimtą pranašų, po penkiasdešimt vienoje oloje, ir aprūpino juos duona bei vandeniu.

⁵Ahabas tarė rūmų valdytojui Abdijui: „Eikime per kraštą ir apžiūrėkime vandens šaltinius ir upelius: gal rasime žolės žirgams ir mulams, kad neprarastume visų gyvulių“.

⁶Jie pasidalino kraštą, kur kiekvienas eis. Ahabas ėjo vienu keliu, o Abdijas kitu.

⁷Abdijas keliaudamas netikėtai sutiko Eliją. Jį atpažinęs, jis puolė ant kelių ir tarė: „Ar tai tu, Elijau, mano viešpatie?“

⁸Tas jam atsakė: „Aš. Eik ir pasakyk savo valdovui: ‘Elijas čia’“.

⁹Jis sakė: „Kuo nusidėjau, kad tu atiduodi savo tarną Ahabui nužudyti?

¹⁰Kaip gyvas Viešpats, tavo Dievas, nėra tautos nė karalystės, kur mano valdovas nebūtų siuntęs tavęs ieškoti. O atsakius: ‘Jo čia nėra’, jis prisaikdindavo tą karalystę ar tautą, kad tu nerastas.

¹¹O dabar tu sakai: ‘Eik ir sakyk savo valdovui, kad Elijas čia’.

¹²Man nuėjus, Viešpaties Dvasia nuneš tave į man nežinomą vietą. Kai aš kalbėsiu Ahabui ir jis tavęs neras, jis nužudys mane, nors tavo tarnas bijo Viešpaties nuo pat savo jaunystės.

¹³Argi nebuvo pranešta mano viešpačiui, ką aš, Jezabelei žudant Dievo pranašus, padariau, kaip paslėpiau šimtą Viešpaties pranašų, po penkiasdešimt vienoje oloje, ir juos aprūpinau duona bei vandeniu?

¹⁴O dabar tu sakai: ‘Eik ir sakyk savo valdovui, kad Elijas čia’. Juk jis mane nužudys“.

¹⁵Elijas atsakė: „Kaip gyvas kareivijų Viešpats, kuriam aš tarnauju, šiandien Ahabui pasirodysiu“.

¹⁶Abdijas nuėjo pasitikti Ahabo ir pasakė jam. Tada Ahabas nuėjo sutikti Eliją.

¹⁷Ahabas, pamatęs Eliją, tarė: „Ar tai tu, kuris vargini Izraelį?“

¹⁸Elijas atsakė: „Ne aš varginu Izraelį, bet tu ir tavo tėvo namai, nes apleidote Viešpaties įsakymus ir sekate Baalą

¹⁹Dabar surink prie manęs visą Izraelį ant Karmelio kalno, taip pat keturis šimtus penkiasdešimt Baalo ir keturis šimtus alkų pranašų, valgančių nuo Jezabelės stalo“.

²⁰Ahabas surinko visus izraelitus ir pranašus ant Karmelio kalno.

²¹Elijas, atsistojęs prieš juos, tarė: „Ar ilgai jūs svyruosite? Jei Viešpats yra Dievas, sekite Jį, o jei Baalas, sekite Baalą“. Tauta neatsakė nė žodžio.

²²Elijas sakė tautai: „Aš likau vienas Viešpaties pranašas, o Baalo pranašų yra keturi šimtai penkiasdešimt.

²³Duokite mums du jaučius; jie tepasirenka vieną jautį ir, supjaustę jį į gabalus, tepadeda ant malkų, bet neuždega, o aš paruošiu kitą jautį ir uždėsiu ant malkų, bet neuždegsiu.

²⁴Tegul jie šaukiasi savo dievų, o aš šauksiuosi Viešpaties vardo. Tas dievas, kuris atsakys ugnimi, yra Dievas“. Žmonės atsakė: „Gerai pasakyta“.

²⁵Elijas tarė Baalo pranašams: „Pasirinkite vieną jautį ir jį paruoškite pirma, nes jūsų yra daug; šaukitės savo dievų vardo, bet neuždekite ugnies“.

²⁶Jie paruošė jautį ir šaukėsi Baalo nuo ryto iki vidudienio: „Baalai, išklausyk mus!“ Bet atsakymo nebuvo. Jie šokinėjo aplink aukurą, kurį buvo pasidarę.

²⁷Vidudienį Elijas, tyčiodamasis iš jų, tarė: „Šaukite garsiau! Juk jis dievas! Gal jis šnekasi, užsiėmęs ar kelionėje? Gal jis miega ir jį reikia pažadinti?“

²⁸Jie šaukė garsiai ir, kaip buvo įpratę, raižėsi peiliais iki kraujo.

²⁹Praėjus vidudieniui, jie vis dar šaukė iki aukojimo laiko, bet nei balso, nei atsakymo nesulaukė.

³⁰Tada Elijas tarė žmonėms: „Ateikite prie manęs!“ Žmonėms priartėjus, jis atstatė Viešpaties aukurą, kuris buvo sugriautas.

³¹Elijas ėmė dvylika akmenų, pagal Jokūbo, kuriam Viešpats buvo sakęs: „Izraelis bus tavo vardas“, sūnų giminių skaičių.

³²Jis pastatė aukurą iš akmenų Viešpaties vardui ir iškasė aplink jį griovį, į kurį tilptų du saikai sėklos.

³³Sudėjęs tvarkingai malkas, jis supjaustė jautį į gabalus, uždėjo juos ant malkų ir tarė: „Pripildykite keturis kibirus vandens ir užpilkite ant deginamosios aukos ir ant malkų“.

³⁴Po to jis tarė: „Pakartokite“. Jiems pakartojus, jis vėl tarė: „Darykite tai trečią kartą“. Jie padarė ir trečią kartą.

³⁵Vanduo tekėjo nuo aukuro ir pripildė griovį.

³⁶Vakarinės aukos metu pranašas Elijas priėjęs meldėsi: „Viešpatie, Abraomo, Izaoko ir Izraelio Dieve, tebūna šiandien žinoma, kad Tu esi Dievas Izraelyje, o aš Tavo tarnas, ir kad visa tai Tavo paliepimu padariau.

³⁷Išklausyk mane, Viešpatie! Išklausyk mane, kad šita tauta žinotų, jog Tu, Viešpatie, esi Dievas, ir gręžtųsi savo širdimis į Tave“.

³⁸Tada Viešpaties ugnis krito ant aukuro ir sudegino auką, malkas, akmenis bei dulkes, ir sulaižė griovyje buvusį vandenį.

³⁹Visi žmonės, tai matydami, puolė veidais į žemę ir šaukė: „Viešpats yra Dievas! Viešpats yra Dievas!“

⁴⁰Elijas jiems tarė: „Suimkite Baalo pranašus! Nepaleiskite nė vieno!“ Jiems juos suėmus, Elijas nuvedė juos prie Kišono upelio ir ten nužudė.

⁴¹Po to Elijas tarė Ahabui: „Valgyk ir gerk, nes jau girdžiu lietaus šniokštimą“.

⁴²Ahabas nuėjo valgyti ir gerti, o Elijas, užlipęs ant Karmelio viršūnės, pasilenkė ir paslėpė savo veidą tarp kelių.

⁴³Jis tarė savo tarnui: „Eik ir pažiūrėk link jūros“. Tas nuėjęs ir pažiūrėjęs sakė: „Nieko nėra!“ Elijas tarė: „Padaryk tai septynis kartus“.

⁴⁴Septintąjį kartą tarnas sakė: „Debesėlis vyro plaštakos pločio kyla iš jūros“. Elijas atsakė: „Eik ir sakyk Ahabui: ‘Pasikinkyk arklius ir skubėk, kad tavęs neužkluptų lietus’“.

⁴⁵Tuo tarpu dangus apsiniaukė ir užėjo smarkus lietus. Ahabas nuskubėjo į Jezreelį.

⁴⁶Viešpaties ranka buvo ant Elijo; jis susijuosė strėnas ir bėgo Ahabo priekyje į Jezreelį.