Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Išėjimo knyga 32 Bible Online

Išėjimo knyga 32 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Išėjimo knyga 32

¹Tauta, nesulaukdama Mozės grįžtant, susirinko apie Aaroną ir sakė jam: „Padaryk mums dievą, kuris eitų pirma mūsų, nes mes nežinome, kas atsitiko tam žmogui Mozei, kuris mus išvedė iš Egipto žemės“.

²Aaronas jiems atsakė: „Imkite iš savo žmonų, sūnų ir dukterų auksinius auskarus ir atneškite man“.

³Visi žmonės išsiėmė auksinius auskarus iš savo ausų ir atnešė juos Aaronui.

⁴Tas juos išlydė ir nuliedino veršį. Žmonės tarė: „Izraeli, štai tavo dievas, kuris tave išvedė iš Egipto žemės“.

⁵Aaronas, matydamas tai, pastatė aukurą ir paskelbė: „Rytoj Viešpaties šventė!“

⁶Atsikėlę anksti rytą, jie aukojo deginamąsias ir padėkos aukas, sėdo valgyti ir gerti, ir kėlėsi žaisti.

⁷Ir Viešpats pasakė Mozei: „Eik, nusileisk žemyn, nes tavo tauta, kurią išvedei iš Egipto žemės, nusidėjo.

⁸Jie greitai nuklydo nuo kelio, kurį jiems nurodžiau. Nusiliedinę veršį, jį garbina, jam aukoja aukas ir sako: ‘Šitas yra tavo dievas, Izraeli, kuris tave išvedė iš Egipto žemės’.

⁹Matau, kad tai kietasprandė tauta.

¹⁰Palik mane, kad mano rūstybė užsidegtų prieš juos ir juos sunaikinčiau, o iš tavęs padarysiu didelę tautą“.

¹¹Mozė maldavo Viešpatį, savo Dievą, sakydamas: „Kodėl, Viešpatie, Tavo rūstybė užsidega prieš Tavo tautą, kurią išvedei iš Egipto žemės didžia jėga ir galinga ranka?

¹²Kodėl egiptiečiai turėtų sakyti: ‘Išvedė juos į pražūtį, kad nužudytų kalnuose ir išnaikintų nuo žemės paviršiaus’. Liaukis rūstavęs ir nesielk piktai su šia tauta.

¹³Atsimink savo tarnus: Abraomą, Izaoką ir Izraelį, kuriems prisiekei: ‘Padauginsiu jūsų palikuonis kaip dangaus žvaigždes ir visą šitą žemę, apie kurią kalbėjau, duosiu jūsų palikuonims, kad jie paveldėtų ją amžiams’“.

¹⁴Ir Viešpats nepasielgė piktai su savo tauta, kaip buvo sumanęs.

¹⁵Mozė sugrįžo nuo kalno, nešdamas rankoje dvi liudijimo plokštes, abiejose pusėse prirašytas.

¹⁶Plokštės ir jose įrėžtas raštas buvo Dievo darbas.

¹⁷Jozuė, išgirdęs šūkaujančios tautos triukšmą, tarė Mozei: „Karo šauksmas girdisi stovykloje“.

¹⁸O Mozė atsakė: „Tai ne nugalėtojų šauksmas ir ne pralaimėjusiųjų balsai, bet dainuojančių balsus aš girdžiu“.

¹⁹Prisiartinęs prie stovyklos, jis išvydo veršį ir šokius. Mozė užsidegė pykčiu ir išmetė iš rankų abi plokštes, ir jas sudaužė kalno papėdėje.

²⁰Paėmęs veršį, kurį jie buvo pasidarę, sudegino jį ir sutrynė į dulkes; jas subėrė į vandenį ir davė gerti Izraelio vaikams.

²¹Mozė klausė Aaroną: „Ką tau padarė šita tauta, kad užtraukei jiems tokią didelę nuodėmę?“

²²Aaronas atsakė: „Tenesirūstina mano valdovas. Tu žinai šitą tautą, kad jie greit nusikalsta.

²³Nes jie man sakė: ‘Padirbk mums dievą, kuris eitų pirma mūsų, nes mes nežinome, kas atsitiko tam žmogui Mozei, kuris mus išvedė iš Egipto žemės’.

²⁴Aš jiems sakiau: ‘Kas iš jūsų turi aukso, suneškite!’ Jie atidavė man auksą, aš įmečiau jį į ugnį ir išėjo šitas veršis“.

²⁵Mozė matė, kad tauta yra apnuoginta, nes Aaronas buvo ją apnuoginęs ir pastatęs priešų pajuokai.

²⁶Tada Mozė, stovėdamas stovyklos vartuose, sakė: „Kas esate Viešpaties, susirinkite prie manęs!“ Prie jo susirinko visi Levio sūnūs.

²⁷Jis tarė: „Taip sako Viešpats: ‘Kiekvienas prisijuoskite kardą prie juosmens. Eikite per stovyklą išilgai nuo vartų ligi vartų ir nužudykite savo brolį, draugą ir artimą’“.

²⁸Levitai padarė, kaip Mozė įsakė. Tą dieną krito maždaug trys tūkstančiai žmonių.

²⁹Nes Mozė sakė: „Pasišvęskite šiandien Viešpačiui, nesigailėkite savo sūnaus nė brolio, kad jums tektų palaiminimas“.

³⁰Kitą dieną Mozė kalbėjo tautai: „Labai nusidėjote: eisiu pas Viešpatį, gal kaip nors sutaikinsiu jus dėl jūsų nusikaltimo“.

³¹Sugrįžęs pas Viešpatį, tarė: „Šita tauta, pasidarydama auksinį dievą, labai nusidėjo.

³²Bet aš maldauju, atleisk jiems tą kaltę: jei ne, išbrauk mane iš knygos, kurion įrašei“.

³³Viešpats jam atsakė: „Kas man nusideda, tą išbrauksiu iš savo knygos.

³⁴Todėl eik ir vesk tautą, kur tau įsakiau. Mano angelas eis pirma tavęs. O kai laikas ateis, Aš juos nubausiu už jų nuodėmę“.

³⁵Viešpats baudė tautą dėl veršio, kurį Aaronas buvo padaręs.