Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Išėjimo knyga 4 Bible Online

Išėjimo knyga 4 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Išėjimo knyga 4

¹Mozė sakė: „O jeigu jie netikės manimi ir neklausys mano balso, sakydami: ‘Tau nepasirodė Viešpats’“.

²Tuomet Viešpats paklausė jį: „Ką laikai rankoje?“ Jis atsakė: „Lazdą“.

³„Mesk žemėn!“ – tarė Dievas. Jis numetė ją ir ji pavirto gyvate; Mozė ėmė bėgti nuo jos.

⁴Viešpats pasakė Mozei: „Ištiesk savo ranką ir nutverk ją už uodegos!“ Jis ištiesė savo ranką, nutvėrė ją ir ji pavirto lazda.

⁵„Tai daryk, kad jie tikėtų, jog tau pasirodė Viešpats, jų tėvų Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas“.

⁶Viešpats kalbėjo toliau ir liepė jam įkišti ranką į savo užantį. Jis įkišo, ir kai ištraukė ją, ranka buvo balta nuo raupsų kaip sniegas.

⁷„Vėl įkišk savo ranką į užantį!“ – tarė Dievas. Jis padarė, kaip buvo liepta. Kai jis ištraukė ją, ji buvo sveika.

⁸„Jeigu jie netikės tavimi ir nekreips dėmesio į pirmojo ženklo balsą, tai jie patikės kito ženklo balsu.

⁹O jeigu jie netikės šiais dviem ženklais ir neklausys tavo balso, tai pasemk upės vandens ir išliek ant žemės! Tada vanduo, kurį pasemsi iš upės ir išliesi ant žemės, pavirs krauju“.

¹⁰Mozė tarė Viešpačiui: „Viešpatie, aš nesu iškalbingas: nebuvau toks anksčiau nei dabar, kai Tu prabilai į savo tarną. Man sunku kalbėti ir mano liežuvis pinasi“.

¹¹Viešpats jam atsakė: „Kas sutvėrė žmogaus burną? Kas padaro jį nebylų, kurčią, matantį ar aklą? Argi ne Aš, Viešpats?

¹²Taigi dabar eik, o Aš būsiu su tavo lūpomis ir tave pamokysiu, ką kalbėti“.

¹³Jis atsakė: „Prašau, Viešpatie, siųsk ką nors kitą!“

¹⁴Tada Viešpats supykęs tarė: „Žinau, kad tavo brolis Aaronas, levitas, yra iškalbus ir jis pasitiks tave. Tave pamatęs, jis džiaugsis savo širdyje.

¹⁵Tu kalbėsi jam ir įdėsi žodžius į jo lūpas. Aš būsiu su tavo ir jo lūpomis ir jus pamokysiu, ką turite daryti.

¹⁶Jis kalbės už tave tautai. Jis bus tavo lūpomis, o tu būsi jam vietoje Dievo.

¹⁷Pasiimk šitą lazdą, su kuria darysi ženklus“.

¹⁸Mozė sugrįžo pas savo uošvį Jetrą ir tarė jam: „Prašau, leisk man sugrįžti į Egiptą pas savo brolius ir pasižiūrėti, ar jie tebėra gyvi“. Jetras atsakė: „Eik ramybėje!“

¹⁹Viešpats tarė Mozei Midjane: „Sugrįžk į Egiptą! Nes visi, kurie ieškojo tavo gyvybės, yra mirę“.

²⁰Mozė pasiėmė žmoną ir sūnus, užsodino juos ant asilo ir grįžo į Egiptą; ir Dievo lazdą jis pasiėmė į savo ranką.

²¹Viešpats pasakė Mozei: „Kai sugrįši į Egiptą, žiūrėk, kad padarytum faraono akivaizdoje visus stebuklus, kuriuos įdėjau į tavo ranką. Bet Aš užkietinsiu jo širdį, ir jis neišleis tautos.

²²Sakyk faraonui: ‘Taip kalba Viešpats: ‘Izraelis yra mano pirmagimis sūnus.

²³Aš tau sakau: išleisk mano sūnų, kad jis man tarnautų; jei neišleisi jo, nužudysiu tavo pirmagimį sūnų’“.

²⁴Pakeliui, nakvynės namuose, sutiko jį Viešpats ir norėjo nužudyti.

²⁵Tada Cipora, paėmusi aštrų akmenį, apipjaustė sūnų, numetė odelę prie Mozės kojų ir tarė: „Tu esi mano kruvinas vyras!“

²⁶Ir Viešpats leido jam eiti. Tada ji pasakė: „Kruvinas vyras dėl apipjaustymo“.

²⁷Viešpats tarė Aaronui: „Eik į dykumą pasitikti Mozės“. Jis ėjo ir, sutikęs jį prie Dievo kalno, pabučiavo.

²⁸Mozė papasakojo Aaronui visus Viešpaties, kuris jį siuntė, žodžius ir apie visus ženklus, kuriuos Jis jam įsakė daryti.

²⁹Mozė ir Aaronas nuėję surinko visus izraelitų vyresniuosius.

³⁰Aaronas kalbėjo visus žodžius, kuriuos Viešpats buvo kalbėjęs Mozei, ir padarė ženklus tautos akyse.

³¹Tauta patikėjo. Išgirdę, kad Viešpats aplankė izraelitus ir pamatė jų priespaudą, jie žemai nusilenkė ir pagarbino Jį.