Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Psalmių knyga 107 Bible Online

Psalmių knyga 107 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Psalmių knyga 107

¹Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.

²Taip tekartoja Viešpaties išpirktieji, kuriuos Jis išpirko iš priešo rankos,

³ir surinko juos iš kraštų: iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų.

⁴Po dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi.

⁵Jie alko ir troško, jų sielos nusilpo.

⁶Varge jie Viešpaties šaukėsi, Jis iš sielvartų juos išvadavo.

⁷Jis vedė juos teisingu keliu, kad jie nueitų į gyvenamą miestą.

⁸Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

⁹Jis pagirdė trokštančią sielą, išalkusią sielą pripildė gėrybių.

¹⁰Kurie sėdėjo tamsoje ir mirties šešėlyje, geležimi ir skurdu sukaustyti, –

¹¹nes buvo sukilę prieš Dievo žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo patarimą,

¹²todėl Jis pažemino vargu jų širdis, – krito, ir niekas jiems nepadėjo.

¹³Varge jie šaukėsi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbėjo.

¹⁴Jis išvedė juos iš tamsos ir mirties šešėlio ir sutraukė jų pančius.

¹⁵Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

¹⁶Jis sudaužė varinius vartus ir geležinius skląsčius sulaužė.

¹⁷Kvailiai dėl savo nedorybių ir dėl savo kalčių kenčia.

¹⁸Jiems nebemielas joks valgis, jie priartėjo prie mirties vartų.

¹⁹Varge jie šaukiasi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbsti.

²⁰Jis siuntė savo žodį ir išgydė juos, iš pražūties juos išlaisvino.

²¹Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

²²Teaukoja Jam padėkos aukas ir džiūgaudami teskelbia Jo darbus.

²³Kas laivais plaukia į jūrą, vandenų platybėje prekiauja,

²⁴tie mato Viešpaties darbus ir Jo stebuklus gelmėse.

²⁵Jam įsakius, audros pakyla, šiaušiasi bangos.

²⁶Ligi debesų jie pakyla, į gelmes vėl sminga, širdis jų tirpsta nelaimėje.

²⁷Jie svirduliuoja ir klydinėja kaip girti, jų jėgos baigia išsekti.

²⁸Varge jie Viešpaties šaukiasi, Jis iš sielvartų juos išvaduoja.

²⁹Jis nutildo audrą, nuramina bangas.

³⁰Tada jie džiaugiasi nurimusia jūra. Jis nuveda juos į geidžiamą uostą.

³¹Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

³²Jie teaukština Jį tautos susirinkime, tegiria Jį vyresniųjų taryboje.

³³Upes Jis dykuma paverčia, vandens šaltinius – sausa žeme,

³⁴derlingą žemę paverčia druskynais dėl nedorybių žmonių, kurie joje gyvena.

³⁵Jis dykumą ežeru paverčia ir sausą žemę – vandens šaltiniais.

³⁶Jis alkanuosius apgyvendina ten, kad jie įkurtų gyvenamą miestą.

³⁷Jie apsėja laukus, pasodina vynuogynus, kurie atneša derlių.

³⁸Jis palaimina juos, ir jų labai padaugėja, jų galvijams neleidžia mažėti.

³⁹Kai jų sumažėja ir jie pažeminami priespauda, nelaimėmis ir širdgėla,

⁴⁰Jis paniekina kunigaikščius ir klaidina juos dykumoje be kelio,

⁴¹bet Jis pakelia vargšą iš nelaimės, padaro gausią kaip bandą jo giminę.

⁴²Teisieji tai matys ir džiaugsis, o nedorybė užčiaups savo burną.

⁴³Išmintingasis tai pamatys ir supras Viešpaties malonę.