Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Psalmių knyga 18 Bible Online

Psalmių knyga 18 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Psalmių knyga 18

¹„Mylėsiu Tave, Viešpatie, mano stiprybe!

²Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas. Dievas yra mano jėga, Juo pasitikėsiu; Jis – mano skydas, išgelbėjimo ragas, mano aukštas bokštas.

³Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas iš priešų.

⁴Mirties kančios supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane.

⁵Pragaro kančios apraizgė mane, manęs laukė mirties pinklės.

⁶Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, mano šauksmas pasiekė Jo ausis.

⁷Susvyravo, sudrebėjo žemė, kalnų pamatai sujudėjo ir drebėjo, nes Viešpats užsirūstino.

⁸Iš Jo šnervių kilo dūmai, iš burnos veržėsi naikinančios liepsnos, įkaitusios žarijos skraidė.

⁹Jis palenkė dangų ir nužengė, tamsa buvo po Jo kojomis.

¹⁰Jis sėdėjo ant cherubo ir skrido, vėjo sparnai Jį nešė.

¹¹Jis pasislėpė tamsoje, juodi vandenys ir debesys supo Jį.

¹²Nuo spindesio Jo priekyje pro debesis veržėsi kruša ir degančios žarijos.

¹³Viešpats sugriaudė danguose, Aukščiausiasis parodė savo balsą.

¹⁴Jis laidė strėles ir išsklaidė juos, siuntė žaibus ir juos sunaikino.

¹⁵Iškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Tavo balso, Viešpatie, nuo Tavo rūstybės kvapo.

¹⁶Iš aukštybių Jis ištiesė ranką ir paėmė mane, ištraukė iš gausių vandenų.

¹⁷Jis išgelbėjo mane iš galingo priešo, iš tų, kurie manęs nekentė, nes jie buvo stipresni už mane.

¹⁸Jie puolė mane aną pražūtingąją dieną, bet mano atrama buvo Viešpats.

¹⁹Jis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane.

²⁰Viešpats atlygino man pagal mano teisumą, Jis atmokėjo man pagal mano rankų švarumą.

²¹Aš laikiausi Viešpaties kelio, neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas.

²²Jo įsakymai buvo prieš mane ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau.

²³Prieš Jį buvau atviras ir saugojaus, kad nenusikalsčiau.

²⁴Todėl man atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą Jo akyse.

²⁵Gailestingam Tu pasirodai gailestingas, tobulam – tobulas,

²⁶tyram Tu pasirodai tyras, su sukčiumi elgiesi suktai.

²⁷Tu gelbsti prispaustuosius, bet pažemini išdidžius žvilgsnius.

²⁸Tu, Viešpatie, uždegi man žiburį; Viešpats, mano Dievas, šviečia man tamsumoje.

²⁹Su Tavimi galiu pulti priešą, su Dievu – peršokti sieną.

³⁰Dievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki.

³¹Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas uola, jei ne mūsų Dievas?

³²Jis apjuosia mane jėga, padaro mano kelią tobulą.

³³Mano kojas Jis padaro kaip stirnos, į aukštumas mane iškelia.

³⁴Mano rankas Jis moko kovoti, kad mano rankos sulaužytų plieninį lanką.

³⁵Tu man davei išgelbėjimo skydą, Tavo dešinė palaikė mane, Tavo gerumas mane išaukštino.

³⁶Tu praplatinai mano žingsnius, kad mano kojos nepaslystų.

³⁷Persekiojau priešus ir pasivijau, nepasukau atgal, kol jų nesunaikinau.

³⁸Sužeidžiau juos, kad nebegalėjo pasikelti, krito jie man po kojomis.

³⁹Tu apjuosei mane jėga kovai ir atidavei man tuos, kurie sukilo prieš mane.

⁴⁰Tu palenkei prieš mane mano priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia.

⁴¹Jie šaukė, bet niekas nepadėjo, į Viešpatį kreipėsi – Jis neatsiliepė.

⁴²Sutrypiau juos į žemės dulkes, kaip gatvių purvą sumyniau.

⁴³Išgelbėjai mane tautos kovose, man skyrei valdyti pagonis, tautos, kurių nepažinau, tarnaus man.

⁴⁴Kai tik išgirs apie mane, jie paklus man, svetimšaliai pasiduos man.

⁴⁵Svetimšaliai išblykš, drebėdami išeis iš savo pilių.

⁴⁶Viešpats yra gyvas! Palaiminta tebūna mano uola! Aukštinamas tebūna mano išgelbėjimo Dievas.

⁴⁷Dievas atkeršija už mane ir pajungia man tautas.

⁴⁸Jis gelbsti mane iš mano priešų. Tu iškėlei mane aukščiau nei tuos, kurie sukyla prieš mane, ir išlaisvinai nuo žiauraus žmogaus.

⁴⁹Todėl dėkosiu Tau, Viešpatie, tarp pagonių, giedosiu gyrių Tavo vardui.

⁵⁰Didelį išgelbėjimą Jis suteikia savo karaliui ir parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius“.