Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Psalmių knyga 89 Bible Online

Psalmių knyga 89 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Psalmių knyga 89

¹Viešpatie, apie Tavo gailestingumą giedosiu amžinai; kartų kartoms skelbsiu Tavo ištikimybę.

²Aš tariau: „Gailestingumas išliks per amžius. Tu įtvirtinsi savo ištikimybę danguose“.

³„Aš sudariau sandorą su išrinktuoju ir prisiekiau savo tarnui Dovydui:

⁴‘Per amžius įtvirtinsiu tavo palikuonis, tavo sostą visoms kartoms pastatysiu’“.

⁵Viešpatie, dangūs giria Tavo stebuklus, Tavo ištikimybę – šventųjų susirinkimas.

⁶Kas gi iš danguje esančių Viešpačiui prilygsta? Kas tarp Dievo sūnų panašus į Viešpatį?

⁷Bauginantis yra Dievas šventųjų susirinkime, gerbtinas visų aplink Jį esančių.

⁸Viešpatie, kareivijų Dieve, kas yra Tau lygus savo jėga? Viešpatie, kas yra toks ištikimas, kaip Tu?

⁹Tu suvaldai jūros šėlimą, sukilusias bangas Tu sutramdai.

¹⁰Tu sutriuškini Rahabą kaip nukautąjį, savo galinga ranka išgainioji savo priešus.

¹¹Tau priklauso dangūs ir žemė, pasaulis ir visa, kas jame; Tu sukūrei juos.

¹²Tu sutvėrei šiaurę ir pietus; Taboras ir Hermonas džiaugiasi Tavimi.

¹³Tu galingas: stipri Tavo ranka, aukštai pakelta Tavo dešinė!

¹⁴Tavo sosto pamatas – teisumas ir teisingumas, gailestingumas ir tiesa eina Tavo priekyje.

¹⁵Palaiminta tauta, kuri pažįsta džiaugsmingą garsą! Viešpatie, Tavo veido šviesoje jie vaikščios.

¹⁶Tavo vardas juos linksmins, jie bus išaukštinti Tavo teisume.

¹⁷Tu esi jų garbė ir galybė, Tavo palankumu išaukštintas mūsų ragas.

¹⁸Viešpats yra mūsų apsauga, Izraelio Šventasis – mūsų karalius.

¹⁹Regėjime Tu kalbėjai savo šventajam: „Aš suteikiau pagalbą karžygiui, išaukštinau tautos išrinktąjį.

²⁰Suradau Dovydą, savo tarną, ir šventu aliejumi jį patepiau.

²¹Mano ranka visuomet jį palaikys, mano dešinė stiprins jį.

²²Priešas nenugalės jo ir piktadarys nepažemins.

²³Jo akivaizdoje parblokšiu priešus ir palaušiu tuos, kurie jo nekenčia.

²⁴Mano ištikimybė ir gailestingumas lydės jį, ir mano vardu aukštai iškils jo ragas.

²⁵Aš jo ranką padėsiu ant jūros ir ant upių jo dešinę.

²⁶Jis sakys man: ‘Tu esi mano tėvas, mano Dievas ir išgelbėjimo uola!’

²⁷Aš padarysiu jį savo pirmagimiu, jis bus aukščiau negu žemės karaliai.

²⁸Aš būsiu jam gailestingas per amžius, tvirta pasiliks sandora tarp mūsų.

²⁹Jo palikuonims leisiu gyventi per amžius, kol bus dangus, stovės jo sostas.

³⁰Jei jo vaikai paniekins mano įstatymą, jei nesielgs, kaip jiems įsakyta,

³¹jei mano nuostatus laužys ir įsakymų mano nepaisys,

³²bausiu už jų nuodėmes lazda, plaksiu rykštėmis už jų kaltę.

³³Bet savo malonės iš jo neatimsiu ir ištikimybės jam neatsakysiu,

³⁴nesulaužysiu sandoros ir savo lūpų žodžio nekeisiu.

³⁵Kartą esu prisiekęs šventumu savo, Dovydui nemeluosiu.

³⁶Jo palikuonys gyvens per amžius, ir jo sostas stovės kaip saulė priešais mane,

³⁷bus įtvirtintas kaip mėnulis – ištikimas liudytojas danguje“.

³⁸Bet Tu atstūmei, atmetei ir pasibjaurėjai pateptuoju savo.

³⁹Išsižadėjai sandoros su savo tarnu, nusviedei žemėn jo karūną ir suteršei ją.

⁴⁰Tu sugriovei jo mūrus, pavertei griuvėsiais tvirtoves.

⁴¹Jį plėšia visi praeiviai, jis tapo pajuoka kaimynams.

⁴²Tu leidai jo priešų galybei iškilti, jiems visiems suteikei džiaugsmą.

⁴³Nukreipei ašmenis jo kardo, neleidai laimėti mūšyje.

⁴⁴Tu atėmei jo šlovę ir nuvertei jo sostą.

⁴⁵Sutrumpinai jo jaunystės dienas, padengei jį gėda.

⁴⁶Ar ilgai, Viešpatie? Ar slėpsies amžinai? Ar degs kaip ugnis Tavo rūstybė?

⁴⁷Viešpatie, atsimink, koks trumpas yra mano gyvenimas! Kokius menkus Tu sukūrei visus žmones!

⁴⁸Koks žmogus gyvena ir nepatiria mirties? Kieno siela mirusiųjų buveinės išvengia?

⁴⁹Viešpatie, kur yra Tavo ankstesnė malonė, kurią Dovydui savo tiesoje pažadėjai?

⁵⁰Viešpatie, atsimink savo tarno gėdą; nešioju širdyje daugelio tautų panieką,

⁵¹kuria, Viešpatie, Tavo priešai niekino Tavo pateptojo kelius.

⁵²Tebūna palaimintas Viešpats per amžius! Amen! Amen!