Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Patarlių knyga 14 Bible Online

Patarlių knyga 14 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Patarlių knyga 14

¹Išmintinga moteris stato namus, o kvaila griauna juos savo rankomis.

²Kas vaikšto tiesiu keliu, bijo Viešpaties, o kas mėgsta klaidžioti, niekina Jį.

³Kvailio burnoje – išdidumo lazda, išmintingųjų lūpos juos apsaugo.

⁴Kur nėra jaučių, ėdžios tuščios, bet gausus derlius gaunamas jaučių jėga.

⁵Teisingas liudytojas nemeluoja, klastingas kalba melą.

⁶Pašaipūnas ieško išminties ir neranda, bet supratingas lengvai įgyja pažinimą.

⁷Pasitrauk nuo kvailio, kai pamatai, kad jo lūpose nėra pažinimo.

⁸Išmintingas žmogus žino, ko siekia, o kvailys suklaidinamas savo kvailysčių.

⁹Kvailys tyčiojasi iš nuodėmės, o teisusis atranda palankumą.

¹⁰Širdis žino savo skausmą ir svetimasis nesidalina jos džiaugsmu.

¹¹Nedorėlio namai bus nugriauti, o teisiojo palapinė klestės.

¹²Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.

¹³Ir juokiantis širdis gali liūdėti, o džiaugsmas baigtis sielvartu.

¹⁴Nuklydęs širdimi pasisotins savo keliais, o geras žmogus – savo.

¹⁵Neišmanėlis tiki kiekvienu žodžiu, bet išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį.

¹⁶Išmintingas žmogus bijo ir vengia pikto, o kvailys karščiuojasi ir pasitiki savimi.

¹⁷Ūmus žmogus pasielgia kvailai, planuojantis pikta žmogus nekenčiamas.

¹⁸Neišmanėlis paveldės kvailystę, o supratingąjį vainikuos išmintis.

¹⁹Piktieji nusilenks geriesiems ir nedorėliai prie teisiųjų durų.

²⁰Beturčio nemėgsta net jo kaimynas, o turtingas turi daug draugų.

²¹Kas niekina savo artimą, nusikalsta; kas pasigaili vargšo, tas palaimintas.

²²Klysta, kas daro pikta; kas siekia gero, sulauks pasigailėjimo ir tiesos.

²³Kiekvienas darbas yra pelningas, o tušti plepalai veda į skurdą.

²⁴Išmintingą vainikuoja turtas, o kvailio kvailystė ir lieka kvailyste.

²⁵Teisingas liudytojas išgelbsti sielas, apgaulingas kalba melą.

²⁶Viešpaties baimėje tvirtas pasitikėjimas, ir Jo vaikai turės kur prisiglausti.

²⁷Viešpaties baimė – gyvenimo šaltinis, apsaugantis nuo mirties pinklių.

²⁸Gausi tauta – garbė karaliui, o be žmonių žlunga kunigaikštis.

²⁹Kas lėtas pykti, yra išmintingas, o nesusivaldantis parodo kvailumą.

³⁰Sveika širdis – kūno gyvybė, o pavydas pūdo kaulus.

³¹Kas skriaudžia vargšą, paniekina jo Kūrėją; kas gerbia Jį, pasigaili beturčio.

³²Nedorėlis bus atmestas dėl savo piktų darbų, o teisusis ir mirdamas turi viltį.

³³Supratingojo širdyje ilsisi išmintis, o tai, kas yra tarp kvailių, tampa žinoma.

³⁴Teisumas iškelia tautą, o nuodėmė yra negarbė tautoms.

³⁵Išmintingas tarnas įgyja karaliaus palankumą; kas užtraukia gėdą, susilauks jo rūstybės.