Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Patarlių knyga 17 Bible Online

Patarlių knyga 17 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Patarlių knyga 17

¹Geriau sausas kąsnis su ramybe negu namai, pilni aukų mėsos, su vaidais.

²Išmintingas tarnas valdys gėdą darantį sūnų ir gaus paveldėti dalį kaip vienas iš sūnų.

³Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip Viešpats tiria žmogaus širdį.

⁴Nedorėlis klauso klastingų lūpų, o melagis – pikto liežuvio.

⁵Kas pajuokia vargšą, paniekina jo Kūrėją, o kas džiaugiasi nelaimės metu, neišvengs bausmės.

⁶Vaikų vaikai yra senelių vainikas, o vaikų garbė – jų tėvai.

⁷Kvailiui netinka kalbėti apie didžius dalykus, tuo labiau kunigaikščiui netinka meluoti.

⁸Dovana lyg brangakmenis davėjo akyse; kur jis eina su ja, visur laimi.

⁹Kas pridengia nusikaltimą, ieško meilės; kas kaltę nuolat primena, suardo draugystę.

¹⁰Įspėjimas daugiau padeda išmintingam negu šimtas kirčių kvailam.

¹¹Blogas žmogus ieško priekabių, todėl žiaurus pasiuntinys bus pasiųstas prieš jį.

¹²Geriau sutikti mešką, kuriai atimti jos vaikai, negu kvailį jo kvailystėje.

¹³Kas už gera atlygina piktu, pikta neatsitrauks nuo jo namų.

¹⁴Kivirčo pradžia kaip užtvankos plyšys, todėl liaukis ginčytis, kol nevėlu.

¹⁵Kas išteisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisųjį, abu yra pasibjaurėjimas Viešpačiui.

¹⁶Kam kvailiui mokėti pinigus už išmintį, kai jis jos visai netrokšta?

¹⁷Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje.

¹⁸Kam trūksta proto, tas sukerta rankas ir laiduoja už savo draugą.

¹⁹Kas mėgsta ginčus, myli nuodėmę, kas stato aukštus vartus, ieško pražūties.

²⁰Kas turi klastingą širdį, nieko gero nepasieks; kieno liežuvis iškreiptas, turės bėdų.

²¹Kvailas sūnus – ne džiaugsmas, bet rūpestis tėvui.

²²Linksma širdis gydo kaip vaistai; prislėgta dvasia džiovina kaulus.

²³Nedorėlis ima kyšius, kad iškreiptų teisingumą.

²⁴Supratingas žmogus siekia išminties, kvailio akys žemės pakraščiuose.

²⁵Kvailas sūnus – apmaudas tėvui ir skausmas motinai.

²⁶Bausti teisųjį yra negerai, kaip ir mušti kunigaikščius už teisingumą.

²⁷Kas turi supratimą, susilaiko kalboje, protingas žmogus turi romią dvasią.

²⁸Net kvailys, jei jis tyli, laikomas išmintingu, ir kas sučiaupia lūpas, laikomas protingu.