Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Patarlių knyga 6 Bible Online

Patarlių knyga 6 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Patarlių knyga 6

¹Mano sūnau, jei laidavai už savo artimą ar padavei ranką už svetimąjį,

²tu įsipainiojai savo burnos žodžiais ir esi sugautas savo kalbomis.

³Daryk štai ką, mano sūnau, ir gelbėk save, nes esi patekęs į savo artimo rankas: eik, nusižemink ir maldauk savo artimą.

⁴Neduok miegoti savo akims ir neleisk užsimerkti akių vokams.

⁵Gelbėkis kaip elnė iš medžiotojo, kaip paukštis iš paukštgaudžio rankų.

⁶Tinginy, eik pas skruzdę, apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas.

⁷Ji neturi vadovo, prižiūrėtojo ar valdovo,

⁸bet paruošia sau maisto vasarą ir pjūties metu renka atsargas.

⁹Ar ilgai miegosi, tinginy? Kada atsikelsi iš savo miego?

¹⁰Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi sudėjęs rankas,

¹¹ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas.

¹²Nenaudėlis žmogus, piktadarys, vaikštinėja su klastinga burna,

¹³mirksi akimis, trypia kojomis, rodo pirštu.

¹⁴Klasta jo širdyje, jis nuolat planuoja pikta ir sėja vaidus.

¹⁵Todėl staiga ateis jo žlugimas, ūmai bus jis sudaužytas, nesulaukęs pagalbos.

¹⁶Viešpats nekenčia šešių dalykų, septyni yra pasibjaurėjimas Jo akyse:

¹⁷išdidus žvilgsnis, meluojantis liežuvis, rankos, praliejančios nekaltą kraują,

¹⁸širdis, planuojanti nedorybę, kojos, greitos bėgti į pikta,

¹⁹neteisingas liudytojas, kalbantis melą ir žmogus, sėjantis nesantaiką tarp brolių.

²⁰Mano sūnau, laikykis savo tėvo įsakymų ir nepaniekink motinos įstatymo.

²¹Visam laikui užrišk juos ant savo širdies, apsivyniok aplink kaklą.

²²Tau einant, jie lydės tave, tau atsigulus, jie saugos tave, tau pabudus, jie kalbės su tavimi.

²³Įsakymas yra žiburys, įstatymas – šviesa, o pamokantis pabarimas – gyvenimo kelias.

²⁴Jie saugos tave nuo nedoros moters, nuo svetimos moters meilikaujančios kalbos.

²⁵Negeisk jos grožio savo širdyje, tenesuvilioja tavęs jos blakstienos.

²⁶Dėl paleistuvės vyras lieka tik su duonos kąsniu, neištikimoji medžioja jo brangią gyvybę.

²⁷Ar gali žmogus paimti ugnį į savo antį ir nesudeginti drabužių?

²⁸Ar gali kas, vaikščiodamas ant žarijų, nenusideginti kojų?

²⁹Taip ir tas, kas įeina pas artimo žmoną; kas paliečia ją, neliks nekaltas.

³⁰Vagis ne taip niekinamas, jei jis vagia būdamas alkanas ir norėdamas pasisotinti.

³¹Tačiau pagautas jis atlygins septyneriopai ir atiduos visą savo namų turtą.

³²Svetimoteriaujančiam trūksta proto, jis pats save pražudo.

³³Žaizdų ir nešlovės jis susilauks, jo gėda nebus išdildyta;

³⁴nes pavydas sužadins vyro įniršį, jis nepasigailės keršto dieną.

³⁵Jis nepriims jokios išpirkos ir nenusiramins, nors duotum jam daugybę dovanų.