Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Izaijo pranašystė 38 Bible Online

Izaijo pranašystė 38 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Izaijo pranašystė 38

¹Tomis dienomis Ezekijas mirtinai susirgo. Pas jį atėjo pranašas Izaijas, Amoco sūnus, ir jam tarė: „Taip sako Viešpats: ‘Sutvarkyk savo namus, nes tu nebepasveiksi, bet mirsi’“.

²Ezekijas nusigręžė į sieną ir meldėsi:

³„Viešpatie, meldžiu Tave, atsimink, kad aš teisingai ir tobula širdimi vaikščiojau prieš Tave ir dariau gera Tavo akyse“. Ir Ezekijas graudžiai verkė.

⁴Viešpaties žodis buvo suteiktas Izaijui:

⁵„Eik ir sakyk Ezekijui: ‘Taip sako Viešpats, tavo tėvo Dovydo Dievas: ‘Aš girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras. Aš pridėsiu tau dar penkiolika metų

⁶ir išgelbėsiu tave ir šitą miestą iš Asirijos karaliaus rankų.

⁷Tau bus šis Viešpaties ženklas, kad Viešpats įvykdys, ką pažadėjo.

⁸Aš pastumsiu Ahazo saulės laikrodžio šešėlį atgal dešimčia laipsnių’“. Saulė sugrįžo dešimčia laipsnių atgal, kuriuos buvo nuėjusi.

⁹Ezekijas, Judo karalius, pagijęs iš savo ligos, parašė:

¹⁰„Aš maniau, jog, įpusėjus mano amžiui, turėsiu eiti į mirusiųjų buveinę. Aš pasigendu savo likusių metų.

¹¹Aš tariau: ‘Nebematysiu Viešpaties gyvųjų žemėje, nebepamatysiu daugiau pasaulio gyventojų’.

¹²Mano metai praėjo ir pašalinti nuo manęs kaip piemenų palapinė; mano gyvenimas kaip audėjo rietimas suriestas ir iš staklių išimtas. Dieną ir naktį Tu vedi mane į pabaigą.

¹³Aš laukiau iki ryto. Jis kaip liūtas sutrupino visus mano kaulus pirmiau, negu diena pasibaigė ir atėjo naktis.

¹⁴Aš čirškiu kaip kregždė, burkuoju kaip balandis. Mano akys nusilpo, bežiūrėdamos aukštyn. Viešpatie, aš prislėgtas, padėk man.

¹⁵Ką aš galiu bekalbėti ir besakyti? Jis davė man pažadą ir jį įvykdė. Aš tyliai gyvensiu visus likusius savo metus savo sielos apkartime.

¹⁶Viešpatie, tuo žmogus yra gyvas ir tai yra mano dvasios gyvybė. Tu išgydysi mane ir suteiksi man gyvenimą.

¹⁷Štai apkartimas man pavirto ramybe. Tu išgelbėjai mano gyvybę nuo duobės ir sunaikinimo, visas mano nuodėmes numetei sau už nugaros.

¹⁸Mirusiųjų pasaulis Tau nedėkoja ir mirtis nešlovina Tavęs. Kurie žengia į duobę, nebesitiki Tavo ištikimybės.

¹⁹Gyvieji giria Tave, kaip ir aš šiandien. Tėvas pasakoja vaikams apie Tavo ištikimybę.

²⁰Viešpatie, gelbėk mane, tuomet aš visą savo gyvenimą Viešpaties šventykloje giedosiu ir skambinsiu“.

²¹Izaijas liepė uždėti gabalėlį figos ant voties, kad karalius pasveiktų.

²²Ezekijas klausė: „Koks yra ženklas, kad įeisiu į Viešpaties namus?“