Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Izaijo pranašystė 43 Bible Online

Izaijo pranašystė 43 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Izaijo pranašystė 43

¹Taip sako Viešpats, kuris sutvėrė tave, Jokūbai, ir padarė tave, Izraeli: „Nebijok! Aš atpirkau tave ir pašaukiau tave vardu; tu esi mano.

²Kai eisi per vandenį, Aš būsiu su tavimi ir upės nepaskandins tavęs. Kai eisi per ugnį, nesudegsi ir liepsna nesunaikins tavęs.

³Aš esu Viešpats, tavo Dievas, Izraelio Šventasis, tavo gelbėtojas. Už tave atidaviau Egiptą, Etiopiją ir Sebą kaip išpirką.

⁴Kadangi tu esi brangus mano akyse, Aš vertinu ir myliu tave. Aš atiduosiu žmones už tave ir tautas už tavo gyvybę.

⁵Nebijok, nes Aš esu su tavimi, Aš parvesiu tavo palikuonis iš rytų ir surinksiu tavuosius iš vakarų.

⁶Aš įsakysiu šiaurei: ‘Atiduok’ ir pietums: ‘Nesulaikyk’. Atvesk mano sūnus iš tolimų šalių ir mano dukteris nuo žemės pakraščių.

⁷Kiekvieną, kuris vadinasi mano vardu, Aš sukūriau savo šlovei, Aš sutvėriau ir padariau jį.

⁸Išvesk aklą tautą, turinčią akis, ir kurčią tautą, turinčią ausis.

⁹Tesusirenka visos tautos ir giminės. Kas iš jų gali pranešti ir paskelbti praeities įvykius? Tepastato liudytojus ir tepasiteisina, kad visi matytų ir girdėtų, jog tai tiesa“.

¹⁰Viešpats sako: „Jūs esate mano liudytojai ir mano tarnas, kurį pasirinkau, kad žinotumėte, tikėtumėte ir suprastumėte, kad Aš Tas, kuris esu. Pirma manęs nebuvo jokio dievo ir po manęs nebus.

¹¹Aš esu Viešpats, ir be manęs nėra kito gelbėtojo.

¹²Aš paskelbiau, išgelbėjau ir pranešiau, kai tarp jūsų nebuvo kito dievo. Jūs esate mano liudytojai, – sako Viešpats, – kad Aš esu Dievas.

¹³Aš esu nuo laikų pradžios; nėra nė vieno, kuris jus iš mano rankos išplėštų. Aš darau, kas tai sulaikys?“

¹⁴Taip sako Viešpats, jūsų atpirkėjas, Izraelio Šventasis: „Dėl jūsų sulaužiau Babilono skląsčius, chaldėjų džiaugsmą paverčiau vaitojimu.

¹⁵Aš esu Viešpats, jūsų Šventasis, Izraelio Kūrėjas, jūsų karalius“.

¹⁶Taip sako Viešpats, kuris padarė kelią jūroje ir taką giliuose vandenyse,

¹⁷kuris išvedė kovos vežimą ir žirgą, kariuomenę ir karžygį, ir jie nebeatsikėlė, užgeso kaip dagtis:

¹⁸„Nebegalvokite apie buvusius dalykus, nekreipkite dėmesio į praeitį.

¹⁹Štai Aš darau nauja – jau pasirodo, ar nepastebite? Aš padarysiu kelią tyruose, upės tekės dykumose.

²⁰Laukiniai žvėrys, šakalai ir stručiai gerbs mane. Aš duosiu vandens tyruose ir dykumose gerti mano išrinktajai tautai.

²¹Tauta, kurią sutvėriau, skelbs mano šlovę.

²²Jokūbai, tu nesišaukei manęs, Aš nusibodau tau, Izraeli.

²³Tu neaukojai man avių, deginamosios aukos, ir nepagerbei manęs aukomis. Aš nereikalavau iš tavęs duonos aukų nė smilkalų.

²⁴Tu nepirkai man už sidabrą kvepiančių sakų ir nedžiuginai manęs aukų taukais. Bet tu varginai mane savo nuodėmėmis ir nusikaltimais.

²⁵Aš panaikinu tavo neteisybes dėl savęs ir neatsiminsiu tavo nusikaltimų.

²⁶Primink man, bylinėkimės drauge. Kalbėk, kad galėtum pasiteisinti.

²⁷Tavo protėvis nusidėjo, tavo mokytojai nusikalto,

²⁸todėl suteršiau tavo šventyklos kunigaikščius ir atidaviau Jokūbą prakeikimui, Izraelį – paniekai“.