Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Kunigų knyga 14 Bible Online

Kunigų knyga 14 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Kunigų knyga 14

¹Viešpats kalbėjo Mozei:

²„Tai įstatymas raupsuotajam, kai jis paskelbiamas švariu. Jis bus atvestas pas kunigą,

³kuris turės išeiti iš stovyklos. Radęs jį išgijusį nuo raupsų,

⁴įsakys jam paimti du sveikus, švarius paukščius, kedro medžio, raudonų siūlų ir yzopo.

⁵Vieną paukštį kunigas lieps papjauti moliniame inde virš tekančio vandens,

⁶kitą gyvą kartu su kedro medžiu, raudonais siūlais ir yzopu padažys papjauto paukščio kraujyje

⁷ir juo pašlakstys septynis kartus apvalomąjį, kad būtų paskelbtas švariu. Gyvą paukštį paleis skristi į laukus.

⁸Po to žmogus išplaus savo drabužius, nusiskus plaukus ir apsiplaus vandeniu; taip apvalytasis įeis į stovyklą, bet savo palapinėn neis dar septynias dienas.

⁹Septintą dieną jis nusiskus galvos plaukus, barzdą ir antakius, dar kartą išplaus darbužius ir nusiplaus kūną.

¹⁰Aštuntą dieną ims du sveikus avinėlius, metinę avelę, duonos aukai tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ir vieną logą aliejaus.

¹¹Apvalymo apeigas atliekąs kunigas pastatys jį ir visa tai Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo.

¹²Po to ims avinėlį ir aukos jį už kaltę; ims taip pat aliejaus logą ir visa tai siūbuos Viešpaties akivaizdoje.

¹³Avinėlį papjaus šventoje vietoje, kur aukojama deginamoji auka ir auka už nuodėmę. Auka už nuodėmę ir auka už kaltę priklauso kunigui ir yra šventa.

¹⁴Kunigas, ėmęs aukos už kaltę kraują, pateps juo apvalomojo dešinę ausį ir dešinės rankos ir kojos nykščius.

¹⁵Iš aliejaus logo dalį įsipils į savo kairiosios rankos delną

¹⁶ir, padažęs jame dešinės rankos rodomąjį pirštą, pašlakstys Viešpaties akivaizdoje septynis kartus.

¹⁷Likusį kairės rankos delne aliejų išlies ant apvalomojo dešinės ausies, ant dešinės rankos ir kojos nykščių

¹⁸ir ant jo galvos. Ir kunigas sutaikins jį su Viešpačiu.

¹⁹Po to kunigas, atlikdamas sutaikinimą, aukos auką už nuodėmę ir deginamąją auką,

²⁰padėdamas ją ant aukuro kartu su duonos auka; taip žmogus bus sutaikintas ir apvalytas.

²¹O jei jis neturtingas ir neišgali duoti minėtų dalykų, ims aukai už kaltę avinėlį, kad kunigas sutaikintų jį, dešimtą dalį efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, duonos aukai, logą aliejaus

²²ir du balandžius ar du jaunus karvelius: vieną aukai už nuodėmę, o antrą deginamajai aukai.

²³Visa tai jis atneš aštuntą savo apsivalymo dieną kunigui prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdon.

²⁴Kunigas, paėmęs avinėlį aukai už kaltę ir aliejų, pasiūbuos tai Viešpaties akivaizdoje.

²⁵Papjovęs avinėlį, jo krauju pateps dešinę apvalomojo ausį, dešinės rankos ir kojos nykščius.

²⁶Ir kunigas dalį aliejaus įsipils į savo kairės rankos delną,

²⁷padažęs dešinės rankos pirštą, pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje,

²⁸pateps dešinę apvalomojo ausį ir dešinės rankos bei kojos nykščius toje vietoje, kur buvo patepta aukos už kaltę krauju.

²⁹Likusią aliejaus dalį, esančią rankoje, išpils ant apvalomojo galvos, kad sutaikintų jį su Viešpačiu.

³⁰Aukos taip pat vieną balandį ar jauną karvelį, – iš to, ką pajėgs gauti, –

³¹aukai už nuodėmę, o kitą – deginamajai aukai, ir duonos auką, sumaišytą su aliejumi.

³²Tai auka nepasiturinčio raupsuotojo, kuris neišgali daugiau aukoti savo apsivalymui“.

³³Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:

³⁴„Jei, įėjus į Kanaano žemę, kurią jums duosiu paveldėti, atsirastų raupsų liga namų sienose,

³⁵jų savininkas privalo pranešti kunigui, kad, jo nuomone, raupsų liga yra jo namuose.

³⁶Kunigas, prieš patikrindamas namus, ar jie raupsuoti, lieps išnešti iš jų viską, kad visi juose esą daiktai nebūtų sutepti. Paskui įeis ir apžiūrės namų raupsus.

³⁷Pamatęs ant sienų įdubusius taškus žalsvos ar rausvos spalvos,

³⁸išeis iš namų pro duris ir tuojau juos uždarys septynioms dienoms.

³⁹Septintą dieną sugrįžęs, juos apžiūrės, ir, jei ras raupsus padidėjusius,

⁴⁰lieps išlupti akmenis, ant kurių yra raupsai, ir juos išmesti už miesto suteptoje vietoje,

⁴¹namų vidaus sienas nugramdyti ir nuoskutas išpilti už miesto suteptoje vietoje,

⁴²išluptųjų akmenų vietoje įdėti kitus ir namus ištepti moliu.

⁴³Jei, išplėšus akmenis, nuskutus sienas ir moliu ištepus,

⁴⁴kunigas pamatys vėl pasirodžiusius raupsus ir sienas taškuotas, reiškia raupsai yra pasilikę ir namai nešvarūs.

⁴⁵Tokius namus sugriaus, o jų akmenis ir medžius išmes suteptoje vietoje už miesto.

⁴⁶Kas įeitų į uždarytus namus, bus nešvarus iki vakaro;

⁴⁷kas juose miegotų ar valgytų, plaus savo drabužius.

⁴⁸Jei kunigas, įėjęs į namus, nepamatys po ištinkavimo išplitusių raupsų, paskelbs namus švariais.

⁴⁹Jiems apvalyti ims du paukščius, kedro medžio ir raudonų siūlų bei yzopo.

⁵⁰Papjovęs vieną paukštį moliniame inde virš tekančio vandens,

⁵¹ims kedro medį, yzopą, raudonų siūlų ir gyvą paukštį, padažys viską papjauto paukščio kraujyje ir tekančiame vandenyje ir apšlakstys namus septynis kartus.

⁵²Paukščio kraujas, tekantis vanduo, kedro medis, yzopas bei raudoni siūlai ir gyvas paukštis apvalys namus.

⁵³Gyvą paukštį jis išneš už miesto ir paleis skristi į laukus. Taip namas bus apvalytas.

⁵⁴Tai yra įstatymas apie visokius raupsus ir piktšašius,

⁵⁵raupsus drabužiuose ir namuose;

⁵⁶randus, nušašimus, blizgančius taškus ir įvairius pakitimus,

⁵⁷kad žinotumėte, kas švaru ar nešvaru. Tai yra įstatymas apie raupsus“.