Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Jeremijo pranašystė 51 Bible Online

Jeremijo pranašystė 51 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Jeremijo pranašystė 51

¹Taip sako Viešpats: „Aš pažadinsiu prieš Babilono ir Chaldėjos gyventojus naikinantį vėją.

²Aš siųsiu į Babiloną vėtytojus. Jie vėtys jį ir ištuštins šalį. Ji bus apsupta iš visų pusių.

³Šauliai, įtempkite lankus, šarvuotieji, pakilkite. Nesigailėkite jos jaunuolių ir sunaikinkite visą jos kariuomenę.

⁴Žuvusieji ir sunkiai sužeisti chaldėjų krašte gulės gatvėse.

⁵Izraelio ir Judo neatstūmė Viešpats, jų Dievas, nors jų kraštas yra pilnas nusikaltimų prieš Izraelio Šventąjį.

⁶Bėkite iš Babilono, gelbėkitės, nežūkite dėl jo nusikaltimų. Tai Viešpaties keršto diena, ir Jis atlygins jam už jo darbus.

⁷Babilonas buvo auksinė taurė Viešpaties rankoje, visa žemė pasigėrė iš jos. Jos vyno gėrė tautos, todėl jos išprotėjo.

⁸Babilonas krito, jis sutriuškintas. Apraudokite jį, atneškite balzamo jo žaizdoms, gal jis pagis?“

⁹Mes gydėme Babiloną, bet jis nepagijo. Palikime jį ir grįžkime kiekvienas į savo kraštą. Jo teismas pasiekė dangų.

¹⁰Viešpats iškėlė mūsų teisumą. Eikime ir pasakokime Sione, ką Viešpats, mūsų Dievas, padarė.

¹¹Galąskite strėles, imkite skydus! Viešpats sukėlė medų karalius, nes Jo sumanymas yra sunaikinti Babiloną. Tai Viešpaties kerštas dėl šventyklos.

¹²Iškelkite vėliavą prieš Babilono sienas, sustiprinkite sargybą, paruoškite pasalas. Ką Viešpats nusprendė, tai ir padarys Babilono gyventojams.

¹³Tu, kuris gyveni prie gausių vandenų ir turi gausybę turtų. Atėjo tavo galas, tavo godumo saikas.

¹⁴Kareivijų Viešpats prisiekė: „Tave užplūs žmonės kaip skėriai ir pakels prieš tave savo balsus“.

¹⁵Jis savo jėga sukūrė žemę, savo išmintimi padėjo pasaulio pamatą ir savo supratimu ištiesė dangų.

¹⁶Jo balso klauso vandenys danguose, Jis pakelia garus nuo žemės pakraščių. Jis siunčia žaibus su lietumi, paleidžia vėją iš savo sandėlių.

¹⁷Žmogus neturi pažinimo ir yra neišmintingas. Amatininkai bus sugėdinti dėl savo drožinių, jų lieti atvaizdai yra apgaulė, juose nėra kvapo.

¹⁸Jie yra tuštybė, paklydimo darbai. Jie pražus aplankymo dieną.

¹⁹Visai kitokia yra Jokūbo dalis. Jis yra visa ko Kūrėjas, Izraelis yra Jo nuosavybė. Kareivijų Viešpats yra Jo vardas.

²⁰„Tu esi mano kūjis ir kovos ginklas. Tavimi sudaužysiu tautas ir sunaikinsiu karalystes.

²¹Tavimi sunaikinsiu žirgą ir raitelį, kovos vežimą ir jame esantį.

²²Tavimi sunaikinsiu vyrą ir moterį, seną ir jauną, jaunuolį ir mergaitę,

²³piemenį ir bandą, artoją ir jungą su gyvuliais, kunigaikščius ir valdovus.

²⁴Bet Aš atlyginsiu Babilonui ir visiems Chaldėjos gyventojams jūsų akivaizdoje už jų piktybes, padarytas Sione, – sako Viešpats. –

²⁵Tu buvai naikinantis kalnas, sugadinęs visą žemę. Aš ištiesiu savo ranką prieš tave, sulyginsiu tave su žeme ir paversiu pelenais.

²⁶Tavo akmenų nenaudos nei kampams, nei pamatams. Tu būsi amžina dykyne.

²⁷Iškelkite vėliavą, trimituokite trimitais, kad išgirstų tautos. Sušaukite prieš jį Ararato, Minio ir Aškenazo karalystes. Paskirkite kariuomenei vadą ir surinkite tiek karių kaip skėrių laukuose.

²⁸Pasiruoškite kovai kartu su medų karaliais, valdovais, kunigaikščiais ir visais jų valdžioje esančiais kraštais.

²⁹Žemė pajudės ir drebės, nes Babilonui bus įvykdytas Viešpaties sprendimas. Babilono kraštas taps tuščias ir negyvenamas“.

³⁰Babilono kariai nebeina į kovą. Jie sėdi tvirtovėse netekę drąsos. Jų gyvenvietės dega, vartai išlaužti.

³¹Pasiuntinys sutinka pasiuntinį. Jie neša žinią Babilono karaliui, kad jo miestas paimtas iš visų pusių:

³²brastos užimtos, įtvirtinimai dega, kariai apimti panikos.

³³Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, sako: „Babilonas yra kaip klojimas kūlimo metu. Dar valandėlė, ir derliaus metas ateis“.

³⁴„Nebukadnecaras, Babilono karalius, ėdė mane ir naikino, paliko mane kaip tuščią indą. Jis prarijo mane kaip slibinas. Pripildęs savo pilvą mano gardumynais, mane išstūmė.

³⁵Man ir mano žmonėms padaryta skriauda tekrinta ant Babilono“, – sakys Sionas. „Mano kraujas tekrinta ant Chaldėjos“, – sakys Jeruzalė.

³⁶Viešpats sako: „Aš ginsiu tavo bylą ir atkeršysiu už tave. Aš išdžiovinsiu Babilono vandenis, jo šaltiniai išseks.

³⁷Babilonas pavirs griuvėsių krūva šakalams gyventi, vieta pasibaisėjimo ir pajuokos, be gyventojų.

³⁸Jie riaumos kaip liūtai, staugs kaip liūtų jaunikliai.

³⁹Aš jiems paruošiu puotą: jie nusigers ir užmigs amžinu miegu.

⁴⁰Aš juos nuvesiu į skerdyklą kaip avinėlius, avinus ir ožius.

⁴¹Krito Šešachas, pasaulio puošmena! Babilonas tapo siaubu tautoms!

⁴²Jūra įsiveržė į Babiloną, daugybė bangų užliejo jį.

⁴³Jo miestai virto dykyne, išdžiūvusia žeme, kurioje niekas negyvena ir joks žmogus per ją nekeliauja.

⁴⁴Aš nubausiu Belį Babilone ir išplėšiu iš jo gerklės, ką jis prarijo. Tautos nebeplauks pas jį. Babilono sienos krito.

⁴⁵Išeik iš jo, mano tauta! Kiekvienas gelbėkite savo gyvybę nuo degančios Viešpaties rūstybės.

⁴⁶Nenusiminkite, neišsigąskite gandų, kurie kas metai sklis krašte apie neramumus ir valdovų tarpusavio kovas.

⁴⁷Ateina laikas, kai Aš teisiu Babilono atvaizdus; visas kraštas susigės, o jo gyventojai bus išžudyti.

⁴⁸Tada dangus, žemė ir visa, kas juose yra, džiaugsis žuvimu Babilono, kurį užims iš šiaurės atėjęs naikintojas.

⁴⁹Kaip Babilono ranka žudė Izraelyje, taip Babilone kris nužudytieji.

⁵⁰Jūs, kurie ištrūkote nuo kardo, eikite, nestovėkite vietoje, ir, toli būdami, atsiminkite Viešpatį ir Jeruzalę“.

⁵¹Mes susigėdome, girdėdami pajuokas; gėda apdengė mūsų veidus, kai svetimi atėjo į šventąją vietą Viešpaties namuose.

⁵²„Ateis diena, kai Aš nuteisiu jų drožinius; tuomet visame krašte vaitos sužeistieji.

⁵³Jei Babilonas pakiltų iki dangaus ir savo pilis pastatytų iki debesų, mano siųstas naikintojas užklups jį“, – sako Viešpats.

⁵⁴Šauksmas kyla iš Babilono, baisus sunaikinimas Chaldėjos krašte,

⁵⁵nes Viešpats plėšia Babiloną ir tildo jo galingą balsą, nors jo bangos šniokščia kaip galingi vandenys, girdimi jų triukšmingi balsai.

⁵⁶Priešas veržiasi į Babiloną; jo kariai patenka į nelaisvę, jų lankai sulaužyti. Viešpats, atlygio Dievas, tikrai atlygins.

⁵⁷„Aš nugirdysiu Babilono kunigaikščius, išminčius, valdovus, karo vadus ir karius. Jie užmigs amžinu miegu ir nepabus“, – sako Karalius, kareivijų Viešpats.

⁵⁸„Plačioji Babilono siena bus sulyginta su žeme ir aukštieji vartai sudeginti. Tautos vargo veltui, giminės dirbo ir statė ugniai“, – sako Viešpats.

⁵⁹Pranašo Jeremijo žodis Serajai, Machsėjos sūnaus Nerijos sūnui, kai jis lydėjo Zedekiją, Judo karalių, jo ketvirtais karaliavimo metais į Babiloną. Seraja buvo žymus kunigaikštis.

⁶⁰Jeremijas užrašė į knygą visas nelaimes, kurios ištiks Babiloną, visus žodžius, kurie parašyti prieš Babiloną.

⁶¹Jeremijas sakė Serajai: „Nuvykęs į Babiloną, perskaityk visus šiuos žodžius

⁶²ir sakyk: ‘Viešpatie, Tu grasinai šitą vietą taip sunaikinti, kad čia nebebūtų nieko: nei žmonių, nei gyvulių, ir ji liktų amžina dykyne’.

⁶³Perskaitęs šią knygą, pririšk prie jos akmenį ir įmesk ją į Eufrato upę,

⁶⁴sakydamas: ‘Taip įvyks su Babilonu. Jis paskęs ir nebepakils dėl visų nelaimių, kurias Viešpats jam užves’“. Tiek Jeremijo žodžių.