Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Raudų knyga 3 Bible Online

Raudų knyga 3 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Raudų knyga 3

¹Aš – žmogus, patyręs vargą nuo Jo rūstybės lazdos.

²Jis atvedė mane į tamsybę, o ne į šviesą.

³Jis laiko ištiesęs savo ranką prieš mane visą dieną.

⁴Jis pasendino mano kūną ir odą, sulaužė kaulus.

⁵Jis apsupo mane kartybe ir vargu,

⁶perkėlė į tamsą kaip mirusį.

⁷Jis uždarė man duris ir apkalė mane sunkiomis grandinėmis.

⁸Aš šaukiu ir meldžiuosi, bet Jis neatsako į mano maldą.

⁹Jis užtvėrė mano kelius tašytais akmenimis ir mano takus iškraipė.

¹⁰Jis tykojo manęs kaip lokys, kaip liūtas lindynėje.

¹¹Jis mane paklaidino, sudraskė ir paliko vienišą.

¹²Įtempęs lanką, Jis pastatė mane taikiniu

¹³ir pervėrė mano širdį strėlėmis.

¹⁴Aš tapau pajuoka visai savo tautai, apie mane jie dainuoja per dieną.

¹⁵Jis pasotino mane kartybėmis ir girdė metėlėmis.

¹⁶Jis išlaužė mano dantis į žvyrą, užpylė mane pelenais.

¹⁷Neturiu ramybės ir nežinau, kas yra gerovė.

¹⁸Aš tariau: „Mano stiprybė ir viltis Viešpatyje pražuvo“.

¹⁹Atsimink mano vargą, kartybę, metėlę ir tulžį.

²⁰Mano siela nuolat tai atsimena ir yra pažeminta manyje.

²¹Nors aš viso to neužmirštu, visgi dar turiu vilties.

²²Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.

²³Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.

²⁴Viešpats yra mano dalis, todėl vilsiuosi Juo.

²⁵Viešpats yra geras Jo laukiantiems ir ieškantiems.

²⁶Gera yra turėti viltį ir kantriai laukti Viešpaties išgelbėjimo,

²⁷gera žmogui nešti jungą nuo pat jaunystės.

²⁸Jis sėdi atsiskyręs ir tyli, nes tai Viešpaties uždėta našta.

²⁹Jis paliečia dulkes savo burna: „Galbūt dar yra vilties“.

³⁰Jis atsuka skruostą jį mušančiam, sotinasi panieka,

³¹nes Viešpats neatstumia amžiams.

³²Jis siunčia sielvartą, bet vėl pasigaili dėl savo malonės gausos.

³³Jis nenori varginti žmonių ir sukelti jiems sielvarto.

³⁴Kai mindžioja kojomis belaisvius,

³⁵kai Aukščiausiojo akivaizdoje pamina žmogaus teises,

³⁶kai iškraipo žmogaus bylą, Viešpats tam nepritaria.

³⁷Kas gali sakyti, kad įvyksta ir tai, ko Viešpats neįsako?

³⁸Ar ne iš Aukščiausiojo burnos ateina, kas gera ir kas pikta?

³⁹Kodėl žmogus skundžiasi, baudžiamas dėl savo nuodėmių?

⁴⁰Patikrinkime savo kelius ir grįžkime prie Viešpaties.

⁴¹Kelkime savo širdis ir rankas į Dievą danguose.

⁴²Mes nusikaltome ir maištavome, ir Tu mums neatleidai.

⁴³Tu apsisiautei rūstybe ir persekiojai mus, Tu žudei mus nesigailėdamas.

⁴⁴Tu apsigaubei debesiu taip, kad maldos nepasiektų Tavęs.

⁴⁵Tu padarei mus sąšlavomis ir atmatomis tarp tautų.

⁴⁶Mūsų priešai atvėrė savo burnas prieš mus.

⁴⁷Baimė ir žabangai užgriuvo mus, griovimas ir sunaikinimas.

⁴⁸Mano akys pasruvo ašaromis dėl tautos sunaikinimo.

⁴⁹Mano ašaros plūs nesulaikomai, be perstojo,

⁵⁰kol Viešpats pažvelgs iš dangaus į mus.

⁵¹Aš liūdžiu dėl savo miesto dukterų.

⁵²Priešai pagavo mane kaip paukštį be priežasties,

⁵³įmetė mane gyvą į duobę, mėtė akmenimis.

⁵⁴Vanduo pakilo iki mano galvos; maniau, esu žuvęs.

⁵⁵Viešpatie, iš duobės gilybės šaukiausi Tavęs.

⁵⁶Tu išgirdai mano balsą. Nenukreipk savo ausies nuo mano šauksmo.

⁵⁷Tu priartėjai, kai šaukiausi Tavo pagalbos, ir tarei: „Nebijok“.

⁵⁸Viešpatie, Tu atėjai man į pagalbą ir išgelbėjai mano gyvybę.

⁵⁹Viešpatie, Tu matei man daromą skriaudą, išspręsk mano bylą.

⁶⁰Tu matei jų įniršį ir visus jų sumanymus prieš mane;

⁶¹Tu girdėjai jų patyčias ir visus jų sumanymus prieš mane.

⁶²Mano priešininkų lūpos visą laiką planuoja pikta prieš mane.

⁶³Ar jie sėdi, ar keliasi, aš esu jų daina.

⁶⁴Viešpatie, atlygink jiems pagal jų darbus.

⁶⁵Suteik jų širdims skausmo. Prakeikimas tekrinta ant jų.

⁶⁶Viešpatie, persekiok juos ir nušluok nuo žemės paviršiaus.