Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Evangelija pagal Morkų 1 Bible Online

Evangelija pagal Morkų 1 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Evangelija pagal Morkų 1

¹Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, Gerosios naujienos pradžia,

²kaip pranašų parašyta: „Štai Aš siunčiu pirma Tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties Tau kelią.

³Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Paruoškite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite Jam takus!’“

⁴Jonas pasirodė dykumoje, krikštijo ir skelbė atgailos krikštą nuodėmėms atleisti.

⁵Pas jį traukė visa Judėjos šalis ir Jeruzalės gyventojai. Jie išpažindavo savo nuodėmes ir visi buvo krikštijami Jordano upėje.

⁶Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis maitinosi skėriais ir lauko medumi.

⁷Jis skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane – aš nevertas nusilenkęs atrišti Jo sandalų dirželio.

⁸Aš jus krikštijau vandeniu, o Jis krikštys jus Šventąja Dvasia“.

⁹Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas pakrikštijo Jį Jordane.

¹⁰Vos tik išbridęs iš vandens, Jis pamatė prasiveriantį dangų ir Dvasią tarsi balandį, nusileidžiančią ant Jo.

¹¹Ir iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu esi mano mylimasis Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi“.

¹²Ir tuojau Dvasia Jį nuvedė į dykumą.

¹³Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas, buvo kartu su žvėrimis, ir angelai Jam tarnavo.

¹⁴Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus atėjo į Galilėją ir skelbė Dievo karalystės Evangeliją:

¹⁵„Atėjo metas, prisiartino Dievo karalystė. Atgailaukite ir tikėkite Evangelija!“

¹⁶Eidamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė Simoną ir jo brolį Andriejų, metančius tinklą į ežerą; mat jie buvo žvejai.

¹⁷Jėzus jiems tarė: „Sekite paskui mane, ir Aš jus padarysiu žmonių žvejais“.

¹⁸Ir tuojau, palikę tinklus, jie nusekė paskui Jį.

¹⁹Paėjęs truputį toliau, Jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną, valtyje betaisančius tinklus.

²⁰Tuoj pat Jis pašaukė ir juos. Palikę savo tėvą Zebediejų valtyje su samdiniais, jie nusekė paskui Jį.

²¹Jie atėjo į Kafarnaumą, ir iškart, sabato dieną, Jis nuėjo į sinagogą ir ėmė mokyti.

²²Žmonės stebėjosi Jo mokymu, nes Jis mokė kaip turintis valdžią, o ne kaip Rašto žinovai.

²³Jų sinagogoje buvo žmogus, turintis netyrąją dvasią. Jis sušuko:

²⁴„Palik mus! Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarieti? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas Tu esi: Dievo Šventasis!“

²⁵Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“

²⁶Tada netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo.

²⁷Visi apstulbo ir klausinėjo vienas kitą: „Kas tai? Koks čia naujas mokymas? Jis įsakinėja su valdžia net netyrosioms dvasioms, ir tos Jam paklūsta!“

²⁸Garsas apie Jį kaipmat pasklido po visą Galilėjos kraštą.

²⁹Išėję iš sinagogos, jie su Jokūbu ir Jonu atėjo į Simono ir Andriejaus namus.

³⁰Simono uošvė gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau apie tai Jam pasakė.

³¹Jis priėjęs paėmė ją už rankos ir pakėlė; karštis tučtuojau paliovė, ir ji galėjo jiems patarnauti.

³²Vakare, saulei nusileidus, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius.

³³Visas miestas buvo susirinkęs prie durų.

³⁴Jis pagydė daug sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų ir neleido demonams kalbėti, nes jie pažino Jį.

³⁵Anksti rytą, gerokai prieš aušrą, Jėzus atsikėlęs nuėjo į nuošalią vietą ir ten meldėsi.

³⁶Simonas ir buvę su juo nusekė iš paskos

³⁷ir, suradę Jį, pasakė: „Visi Tavęs ieško“.

³⁸Jis atsakė: „Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten pamokslaučiau, nes tam esu atėjęs“.

³⁹Ir Jis pamokslavo jų sinagogose po visą Galilėją ir išvarinėjo demonus.

⁴⁰Pas Jį atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: „Jeigu nori, gali mane padaryti švarų“.

⁴¹Jėzus, apimtas gailesčio, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“

⁴²Jam tai ištarus, raupsai iškart pranyko, ir jis tapo švarus.

⁴³Jėzus liepė jam tuojau pasišalinti ir griežtai įspėjo:

⁴⁴„Žiūrėk, kad niekam nieko nepasakotum! Eik, pasirodyk kunigui ir aukok už apvalymą Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti“.

⁴⁵Bet šis išėjęs pradėjo taip plačiai skelbti ir skleisti tą įvykį, jog Jėzus nebegalėjo viešai pasirodyti mieste. Jis laikėsi už miesto, negyvenamose vietose, bet žmonės iš visur rinkosi pas Jį.