Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Evangelija pagal Morkų 14 Bible Online

Evangelija pagal Morkų 14 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Evangelija pagal Morkų 14

¹Iki Paschos ir Neraugintos duonos šventės buvo likę dvi dienos. Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai ieškojo būdo klasta suimti Jėzų ir nužudyti.

²Bet jie sakė: „Tik ne per šventes, kad žmonėse nekiltų sąmyšio“.

³Jėzui esant Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose, ir sėdint prie stalo, atėjo moteris su alebastriniu labai brangaus gryno nardo tepalo indu. Sudaužiusi indą, ji išpylė tepalą Jam ant galvos.

⁴Kai kurie ten esantys pasipiktino ir kalbėjo vienas kitam: „Kam toks tepalo eikvojimas?

⁵Juk jį buvo galima parduoti daugiau negu už tris šimtus denarų ir pinigus išdalyti vargšams!“ Ir jie murmėjo prieš tą moterį.

⁶Bet Jėzus atsiliepė: „Palikite ją ramybėje! Kam ją skaudinate? Ji man padarė gerą darbą.

⁷Vargšų jūs visuomet turite su savimi ir, kada tik panorėję, galėsite jiems gera daryti, o mane ne visuomet turėsite.

⁸Ji padarė, ką galėjo. Ji iš anksto patepė mano kūną laidotuvėms.

⁹Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, jos atminimui bus pasakojama ir tai, ką ji padarė“.

¹⁰Judas Iskarijotas, vienas iš dvylikos, nuėjo pas aukštuosius kunigus išduoti Jėzų.

¹¹Tai išgirdę, jie apsidžiaugė ir pažadėjo jam pinigų. Jis ėmė ieškoti progos Jėzų išduoti.

¹²Pirmąją Neraugintos duonos dieną, kada pjaunamas Paschos avinėlis, mokiniai klausė Jėzų: „Kur nori, kad Tau paruoštume valgyti Paschą?“

¹³Jis pasiunčia du mokinius, tardamas: „Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite paskui jį

¹⁴ir, kur jis įeis, sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: kur yra svečių kambarys, kuriame su savo mokiniais galėčiau valgyti Paschą?’

¹⁵Jis parodys jums didelį apstatytą aukštutinį kambarį. Ten ir paruoškite mums“.

¹⁶Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip Jis sakė, ir paruošė Paschą.

¹⁷Vakare Jis atėjo su dvylika.

¹⁸Jiems sėdint už stalo ir valgant, Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų, valgančių su manimi, išduos mane“.

¹⁹Jie labai nuliūdo ir vienas paskui kitą ėmė Jo klausinėti: „Nejaugi aš?“, „Nejaugi aš?“

²⁰O Jis jiems tarė: „Vienas iš dvylikos, kuris dažo su manimi dubenyje.

²¹Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie Jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti“.

²²Jiems bevalgant, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė mokiniams, sakydamas: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas!“

²³Po to paėmė taurę, padėkojo, davė jiems, ir visi gėrė iš jos.

²⁴Jis jiems tarė: „Tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį.

²⁵Iš tiesų sakau jums: Aš daugiau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje“.

²⁶Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną.

²⁷Jėzus jiems tarė: „Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: ‘Ištiksiu piemenį, ir avys išsisklaidys’.

²⁸Bet prisikėlęs Aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją“.

²⁹Petras atsiliepė: „Jei ir visi pasipiktintų, tai tik ne aš!“

³⁰Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: dar šiandien, jau šią naktį, gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“.

³¹Bet Petras dar atkakliau tvirtino: „Jei man reikėtų net mirti su Tavimi, aš vis tiek Tavęs neišsiginsiu“. Tą patį kalbėjo ir visi kiti.

³²Jie atėjo į vietą, vadinamą Getsemane. Jėzus sako savo mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol Aš melsiuosi“.

³³Pasiėmęs su savimi Petrą, Jokūbą ir Joną, Jis pradėjo nuogąstauti ir sielvartauti.

³⁴Jis jiems sakė: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite!“

³⁵Paėjęs truputį toliau, sukniubo ant žemės ir meldėsi, kad, jei įmanoma, Jį aplenktų toji valanda.

³⁶Jis sakė: „Aba, Tėve, Tau viskas įmanoma. Atitolink nuo manęs šitą taurę! Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu“.

³⁷Po to grįžta, randa juos miegančius ir taria Petrui: „Simonai, tu miegi? Nepajėgei nė vienos valandos pabudėti?

³⁸Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą, nes dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“.

³⁹Jis vėl nuėjo ir meldėsi tais pačiais žodžiais.

⁴⁰Sugrįžęs Jis vėl rado juos miegančius – jų akys buvo apsunkusios, ir jie nežinojo, ką atsakyti.

⁴¹Jis atėjo trečią kartą ir tarė jiems: „Vis dar tebemiegate ir ilsitės? Gana! Atėjo valanda: štai Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas.

⁴²Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat“.

⁴³Ir tuojau, dar Jam tebekalbant, pasirodė vienas iš dvylikos – Judas, o kartu su juo didelė minia, ginkluota kalavijais ir vėzdais, pasiųsta aukštųjų kunigų, Rašto žinovų ir vyresniųjų.

⁴⁴Išdavėjas buvo jiems nurodęs ženklą: „Kurį pabučiuosiu, tai Tas. Suimkite Jį ir veskite saugodami!“

⁴⁵Atėjęs jis tuojau prisiartino prie Jėzaus ir tarė: „Rabi!“, ir pabučiavo Jį.

⁴⁶O kiti čiupo Jėzų rankomis ir suėmė.

⁴⁷Vienas iš ten stovinčiųjų, išsitraukęs kalaviją, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam ausį.

⁴⁸O Jėzus jiems tarė: „Kaip prieš plėšiką išėjote su kalavijais ir vėzdais suimti manęs.

⁴⁹Aš kasdien buvau su jumis šventykloje ir mokiau, ir jūs manęs nesuėmėte. Tačiau turi išsipildyti Raštai“.

⁵⁰Tada visi paliko Jį ir pabėgo.

⁵¹Vienas jaunuolis sekė Jį iš paskos, susisupęs vien į drobulę. Jie čiupo jį,

⁵²bet šis išsinėrė iš drobulės ir nuogas pabėgo.

⁵³Jėzų nuvedė pas vyriausiąjį kunigą, kur buvo susirinkę visi aukštieji kunigai, vyresnieji ir Rašto žinovai.

⁵⁴Petras sekė Jį iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo. Ten jis atsisėdo su tarnais ir šildėsi prie ugnies.

⁵⁵Aukštieji kunigai ir visas sinedrionas ieškojo prieš Jėzų liudijimo, kad galėtų nuteisti Jį mirti, bet nerado.

⁵⁶Nors daugelis melagingai liudijo prieš Jį, tačiau jų liudijimai nesutapo.

⁵⁷Kai kurie atsistoję melagingai kaltino Jį, teigdami:

⁵⁸„Mes girdėjome Jį sakant: ‘Aš sugriausiu šitą rankomis pastatytą šventyklą ir per tris dienas pastatysiu kitą, ne rankų darbo’“.

⁵⁹Bet ir šie kaltinimai nesutapo.

⁶⁰Tada vyriausiasis kunigas, atsistojęs viduryje, paklausė Jėzų: „Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?“

⁶¹Tačiau Jis tylėjo ir nieko neatsakė. Tada vyriausiasis kunigas vėl Jį paklausė: „Ar Tu esi Kristus, Palaimintojo Sūnus?!“

⁶²Ir Jėzus pasakė: „Aš Esu. Ir jūs išvysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse“.

⁶³Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: „Kam dar mums liudytojai?

⁶⁴Jūs girdėjote piktžodžiavimą! Kaip jums atrodo?“ Ir jie visi nusprendė Jį esant vertą mirties.

⁶⁵Kai kurie pradėjo į Jį spjaudyti, dangstė Jam veidą, mušė kumščiais ir sakė: „Pranašauk!“ O tarnai daužė Jį per veidą.

⁶⁶Petrui esant žemai, kieme, atėjo viena vyriausiojo kunigo tarnaitė

⁶⁷ir, pamačiusi besišildantį Petrą, įsižiūrėjo į jį ir tarė: „Ir tu buvai su šituo Nazariečiu Jėzumi“.

⁶⁸Bet Petras išsigynė, sakydamas: „Nei žinau, nei suprantu, ką sakai“. Jis išėjo į prieškiemį, ir pragydo gaidys.

⁶⁹Pamačiusi jį, tarnaitė vėl pradėjo sakyti aplink stovėjusiems: „Šitas yra iš jų!“

⁷⁰Jis vėl išsigynė. Kiek vėliau šalia stovintieji sakė Petrui: „Tu tikrai vienas iš jų, juk tu irgi galilėjietis, ir tarmė tavo tokia“.

⁷¹Tada jis pradėjo keiktis ir prisiekinėti: „Aš nepažįstu to žmogaus, apie kurį jūs kalbate!“

⁷²Gaidys pragydo antrą kartą. Petras atsiminė, ką jam sakė Jėzus: „Gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“. Tai prisiminęs, jis pravirko.