Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Evangelija pagal Luką 22 Bible Online

Evangelija pagal Luką 22 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Evangelija pagal Luką 22

¹Artėjo Neraugintos duonos šventė, vadinama Pascha.

²Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai ieškojo būdo nužudyti Jėzų, nes bijojo žmonių.

³O šėtonas įėjo į Judą, vadinamą Iskarijotu, vieną iš dvylikos.

⁴Tas nuėjęs tarėsi su aukštaisiais kunigais ir sargybos viršininkais, kaip Jį išduoti.

⁵Šie apsidžiaugė ir sutarė duoti jam pinigų.

⁶Judas pažadėjo ir ieškojo progos išduoti jiems Jėzų, miniai nematant.

⁷Atėjo Neraugintos duonos diena, kada reikėjo pjauti Paschos avinėlį.

⁸Jėzus pasiuntė Petrą ir Joną, liepdamas: „Eikite ir paruoškite mums valgyti Paschą“.

⁹Jie paklausė: „Kur nori, kad paruoštume?“

¹⁰Jis atsakė: „Štai jums įeinant į miestą, jus pasitiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite paskui jį iki tų namų, į kuriuos jis įeis,

¹¹ir sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: Kur svečių kambarys, kuriame galėčiau su mokiniais valgyti Paschą?’

¹²Jis parodys jums didelį apstatytą aukštutinį kambarį. Ten ir paruoškite“.

¹³Nuėję jie rado viską, kaip Jis sakė, ir paruošė Paschą.

¹⁴Atėjus metui, Jis sėdo prie stalo, ir dvylika apaštalų drauge su Juo.

¹⁵Ir Jis tarė jiems: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Paschą prieš kentėdamas.

¹⁶Sakau jums, nuo šiol daugiau jos nebevalgysiu, kol ji išsipildys Dievo karalystėje“.

¹⁷Paėmęs taurę, Jis padėkojo ir tarė: „Imkite ir dalykitės.

¹⁸Sakau jums: Aš nebegersiu vynmedžio vaisiaus, kol ateis Dievo karalystė“.

¹⁹Ir, paėmęs duoną, Jis padėkojo, laužė ją ir davė jiems, sakydamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui“.

²⁰Lygiai taip po vakarienės Jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas.

²¹Bet štai mano išdavėjo ranka yra kartu su manąja ant stalo.

²²Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip Jam paskirta, bet vargas tam žmogui, kuris Jį išduoda!“

²³Tada jie pradėjo klausinėti vienas kito, kas gi iš jų yra tas, kuris tai padarys.

²⁴Tarp jų taip pat kilo ginčas, kuris iš jų turėtų būti laikomas didžiausiu.

²⁵Bet Jėzus jiems pasakė: „Pagonių karaliai viešpatauja jiems ir tie, kurie juos valdo, vadinami geradariais.

²⁶Jūs taip nedarykite. Kas didžiausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o vadovaujantis tebūnie kaip tarnas.

²⁷Katras yra didesnis – kuris sėdi už stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi? O Aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja.

²⁸Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose,

²⁹todėl Aš jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra skyręs Tėvas,

³⁰kad mano karalystėje jūs valgytumėte ir gertumėte už mano stalo ir sėdėtumėte sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminių“.

³¹Ir Viešpats tarė: „Simonai, Simonai! Štai šėtonas prašė persijoti jus tarsi kviečius.

³²Bet Aš meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas nepalūžtų, ir tu atsivertęs stiprink savo brolius!“

³³Petras atsiliepė: „Viešpatie, aš pasiruošęs kartu su Tavimi eiti ir į kalėjimą, ir į mirtį!“

³⁴Bet Jėzus atsakė: „Sakau tau, Petrai: dar šiandien, gaidžiui nepragydus, tu tris kartus išsiginsi, kad mane pažįsti“.

³⁵Jis paklausė juos: „Ar jums ko nors trūko, kai buvau jus išsiuntęs be piniginės, be krepšio ir be sandalų?“ Jie atsakė: „Nieko“.

³⁶Tada Jis jiems tarė: „Dabar, kas turi piniginę, tepasiima ją, taip pat ir krepšį, o kas neturi kalavijo, teparduoda apsiaustą ir tenusiperka.

³⁷Sakau jums, manyje privalo išsipildyti, kas parašyta: ‘Jis buvo priskaitytas prie piktadarių’; tai, kas man nustatyta, jau eina į pabaigą“.

³⁸Jie tarė: „Viešpatie, štai čia du kalavijai!“ Jis atsakė: „Gana!“

³⁹Išėjęs iš ten, Jis, kaip buvo pratęs, pasuko į Alyvų kalną. Paskui Jį nuėjo ir mokiniai.

⁴⁰Atėjus į vietą, Jis tarė jiems: „Melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundymą!“

⁴¹Ir Jis atsitolino nuo jų maždaug per akmens metimą ir atsiklaupęs ėmė melstis:

⁴²„Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet Tavo valia!“

⁴³Jam pasirodė iš dangaus angelas ir Jį sustiprino.

⁴⁴Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.

⁴⁵Atsikėlęs po maldos, Jis atėjo pas mokinius ir rado juos iš sielvarto užmigusius.

⁴⁶Jis tarė jiems: „Kodėl miegate? Kelkitės ir melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundymą!“

⁴⁷Jam dar tebekalbant, štai pasirodė minia, o priekyje – vienas iš dvylikos, vadinamas Judu. Jis priėjo prie Jėzaus Jo pabučiuoti.

⁴⁸Jėzus jam tarė: „Judai, pabučiavimu išduodi Žmogaus Sūnų?“

⁴⁹Esantieji su Juo, matydami, kas bus, paklausė: „Viešpatie, gal mums kirsti kalaviju?“

⁵⁰Vienas iš jų smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam dešinę ausį.

⁵¹Bet Jėzus sudraudė: „Liaukitės! Užteks!“ Ir palietęs tarno ausį, išgydė jį.

⁵²Atėjusiems aukštiesiems kunigams, šventyklos apsaugos viršininkams ir vyresniesiems Jis pasakė: „Kaip prieš plėšiką išėjote prieš mane su kalavijais ir vėzdais.

⁵³Kai buvau kasdien su jumis šventykloje, jūs nepakėlėte prieš mane rankos. Bet ši valanda jūsų, tamsos valdžia“.

⁵⁴Suėmę Jėzų, jie nusivedė Jį ir atvedė į vyriausiojo kunigo namus. Petras sekė iš tolo.

⁵⁵Susikūrę ugnį kiemo viduryje, jie susėdo. Petras atsisėdo kartu.

⁵⁶Viena tarnaitė, pamačiusi jį sėdintį prieš šviesą, įsižiūrėjo ir tarė: „Ir šitas buvo kartu su Juo“.

⁵⁷Bet jis išsigynė, sakydamas: „Moterie, nepažįstu Jo!“

⁵⁸Truputį vėliau kažkas kitas, jį pamatęs, tarė: „Ir tu esi iš jų“. Petras atsakė: „Ne, žmogau, nesu!“

⁵⁹Maždaug po valandos dar vienas ėmė tvirtinti, sakydamas: „Tikrai šitas buvo su Juo! Juk jis galilėjietis!“

⁶⁰Petras atsakė: „Žmogau, aš nesuprantu, ką tu sakai“. Ir tuoj pat, dar jam kalbant, pragydo gaidys.

⁶¹Tada Viešpats atsigręžęs pažvelgė į Petrą. Ir Petras atsiminė Viešpaties žodį, kaip Jis buvo jam pasakęs: „Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“.

⁶²Petras išėjo laukan ir karčiai pravirko.

⁶³Jėzų saugantys vyrai tyčiojosi iš Jo ir mušė.

⁶⁴Uždengę akis, jie daužė Jam per veidą ir klausinėjo: „Pranašauk, kas Tave užgavo!“

⁶⁵Ir visaip kitaip jam piktžodžiavo.

⁶⁶Rytui išaušus, susirinko tautos vyresnieji, aukštieji kunigai ir Rašto žinovai. Jie atvedė Jėzų į savo sinedrioną ir sakė:

⁶⁷„Jei Tu Kristus, tai prisipažink mums!“ Jėzus atsiliepė: „Jeigu jums ir pasakysiu, vis tiek netikėsite,

⁶⁸o jei paklausiu, man neatsakysite ir nepaleisite.

⁶⁹Tačiau nuo šio meto Žmogaus Sūnus sėdės Dievo Galybės dešinėje“.

⁷⁰Tuomet jie visi klausė: „Tai Tu esi Dievo Sūnus?“ Jis atsakė: „Taip yra kaip sakote: Aš Esu!“

⁷¹Tada jie tarė: „Kam dar mums liudijimas?! Juk mes girdėjome iš Jo paties lūpų!“