Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Evangelija pagal Joną 4 Bible Online

Evangelija pagal Joną 4 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Evangelija pagal Joną 4

¹Viešpats, sužinojęs, kad fariziejai išgirdo, jog Jo mokinių skaičius labiau auga negu Jono ir Jis gausiau krikštija

²(nors pats Jėzus nekrikštydavo, tik Jo mokiniai),

³paliko Judėją ir vėl išėjo į Galilėją.

⁴Jam reikėjo eiti per Samariją.

⁵Taigi Jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui.

⁶Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus atsisėdo prie šulinio. Buvo apie šeštą valandą.

⁷Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti“.

⁸(Tuo tarpu Jo mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.)

⁹Samarietė atsakė: „Kaip Tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.)

¹⁰Jėzus jai tarė: „Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra Tas, kuris tave prašo: ‘Duok man gerti’, pati būtum Jį prašiusi, ir Jis tau būtų davęs gyvojo vandens!“

¹¹Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet Tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur Tu imsi gyvojo vandens?

¹²Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?“

¹³Jėzus atsakė: „Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš.

¹⁴O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą“.

¹⁵Tada moteris Jam tarė: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau jo semtis čionai“.

¹⁶Jėzus atsiliepė: „Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia“.

¹⁷Moteris atsakė: „Aš neturiu vyro“. Jėzus jai tarė: „Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’,

¹⁸nes esi turėjusi penkis vyrus, ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei“.

¹⁹Moteris atsiliepė: „Aš matau, Viešpatie, jog Tu esi pranašas.

²⁰Mūsų tėvai garbino ant šito kalno, o jūs sakote, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia garbinti“.

²¹Jėzus atsakė: „Moterie, tikėk manimi, jog ateina valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje.

²²Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame, nes išgelbėjimas – iš žydų.

²³Bet ateina valanda, – jau dabar ji yra, – kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško.

²⁴Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje“.

²⁵Moteris Jam sako: „Žinau, jog ateina Mesijas (tai yra Kristus). Atėjęs Jis mums viską paskelbs“.

²⁶Jėzus jai tarė: „Tai Aš, kuris su tavimi kalbu!“

²⁷Tuo metu sugrįžo Jo mokiniai ir nustebo, kad Jis kalbėjo su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: „Ko iš jos nori?“ arba: „Apie ką su ja kalbi?“

²⁸O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms:

²⁹„Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik Jis nebus Kristus?“

³⁰Ir žmonės iš miesto ėjo pas Jį.

³¹Tuo tarpu mokiniai ragino Jį, sakydami: „Rabi, valgyk!“

³²O Jis jiems tarė: „Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote“.

³³Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: „Nejaugi kas atnešė Jam valgyti?“

³⁴Bet Jėzus tarė: „Mano maistas – vykdyti valią To, kuris mane siuntė, ir baigti Jo darbą.

³⁵Argi jūs nesakote: ‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’? Štai sakau jums: pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus – jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai.

³⁶Jau pjovėjas uždarbį gauna ir renka vaisių amžinajam gyvenimui, kad kartu džiaugtųsi ir sėjėjas, ir pjovėjas.

³⁷Čia teisingai priežodis sako: ‘Vienas pasėja, kitas nupjauna’.

³⁸Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus, į kurį jūs neįdėjote darbo. Kiti pasidarbavo, o jūs įstojote į jų darbą“.

³⁹Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters žodžių: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi“.

⁴⁰Atėję samariečiai prašė Jį pasilikti pas juos, ir Jis ten pasiliko dvi dienas.

⁴¹Ir dar daug žmonių įtikėjo dėl Jo žodžių.

⁴²O moteriai jie pasakė: „Dabar tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad Jis iš tiesų yra Kristus, pasaulio Gelbėtojas“.

⁴³Po dviejų dienų Jis išvyko iš ten į Galilėją.

⁴⁴Pats Jėzus buvo paliudijęs: „Pranašas negerbiamas savo tėviškėje“.

⁴⁵Kai Jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai priėmė Jį, nes buvo matę visa, ką Jis padarė per šventę Jeruzalėje; mat ir jie buvo nukeliavę į tą šventę.

⁴⁶Taigi Jėzus vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo.

⁴⁷Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžo į Galilėją, jis atėjo pas Jį ir maldavo ateiti ir išgydyti jo sūnų, kuris buvo prie mirties.

⁴⁸Tuomet Jėzus jam atsakė: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite“.

⁴⁹Karaliaus valdininkas prašė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė“.

⁵⁰Jėzus jam tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Žmogus patikėjo Jėzaus jam pasakytu žodžiu ir išėjo.

⁵¹Pareinantį pasitiko Jį tarnai ir pranešė: „Tavo vaikas gyvas“.

⁵²Jis paklausė, kurią valandą jam pasidarė geriau. Jie atsakė: „Vakar septintą valandą dingo jam karštis“.

⁵³Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: „Tavo sūnus gyvas“. Ir įtikėjo jis pats bei visi jo namai.

⁵⁴Tai buvo antras stebuklas, kurį Jėzus padarė, sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.