Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Apaštalų darbai 23 Bible Online

Apaštalų darbai 23 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Apaštalų darbai 23

¹Skvarbiu žvilgsniu permetęs sinedrioną, Paulius prabilo: „Vyrai broliai! Iki šios dienos elgiausi Dievo akivaizdoje visiškai gryna sąžine“.

²Bet vyriausiasis kunigas Ananijas įsakė šalia stovintiesiems smogti jam per burną.

³Tuomet Paulius jam tarė: „Tau smogs Dievas, tu, pabaltinta siena! Tu čia sėdi, kad mane teistum pagal Įstatymą, o liepi mane mušti prieš Įstatymą?“

⁴Šalia esantys tarė: „Tu keiki vyriausiąjį Dievo kunigą?!“

⁵Paulius atsiliepė: „Broliai, aš nežinojau, kad jis vyriausiasis kunigas. Juk parašyta: ‘Nepiktžodžiauk savo tautos vadovui’“.

⁶Supratęs, kad viena dalis buvo sadukiejai, o kita – fariziejai, Paulius sušuko sinedrionui: „Vyrai broliai, aš fariziejus, fariziejaus sūnus, ir esu teisiamas už mirusiųjų prisikėlimo viltį!“

⁷Jam tai pasakius, tarp fariziejų ir sadukiejų kilo barnis, ir susirinkimas suskilo.

⁸Mat sadukiejai sako, kad nėra nei prisikėlimo, nei angelų, nei dvasios, o fariziejai tuos dalykus pripažįsta.

⁹Todėl kilo didelis triukšmas. Atsistoję fariziejų pusės Rašto žinovai griežtai prieštaravo, sakydami: „Mes nerandame nieko blogo šitame žmoguje. O jeigu jam kalbėjo dvasia arba angelas, nesipriešinkime Dievui!“

¹⁰Įsisiautėjus smarkiam ginčui, tribūnas, bijodamas, kad jie nesudraskytų Pauliaus, įsakė kareivių daliniui nusileisti žemyn, išplėšti Paulių iš jų ir nuvesti į kareivines.

¹¹Kitą naktį šalia jo stojo Viešpats ir tarė: „Būk drąsus, Pauliau! Kaip liudijai apie mane Jeruzalėje, taip turėsi liudyti ir Romoje“.

¹²Dieną slaptai susirinko žydų būrys ir prisiekė nei valgyti, nei gerti, kol nužudys Paulių.

¹³Tokią sankalbą padarė daugiau negu keturiasdešimt žmonių.

¹⁴Jie nuėjo pas aukštuosius kunigus bei vyresniuosius ir pasakė: „Mes siekte prisiekėme nieko neragauti, kol nužudysime Paulių.

¹⁵Todėl dabar jūs kartu su sinedrionu prašykite tribūną, kad jis pristatytų jį jums rytoj, lyg norėtumėte tiksliau ištirti jo bylą. Tuo tarpu mes būsime pasiruošę užmušti jį kelyje“.

¹⁶Apie šį suokalbį nugirdo Pauliaus sesers sūnus. Jis atėjo į kareivines ir pranešė Pauliui.

¹⁷Tada Paulius, pasivadinęs vieną šimtininką, paprašė: „Nuvesk šį jaunuolį pas tribūną. Jis turi jam kai ką pranešti“.

¹⁸Tas, paėmęs jį, nuvedė pas tribūną ir paaiškino: „Kalinys Paulius pasišaukė mane ir paprašė, kad atvesčiau pas tave šitą jaunuolį. Jis turįs tau kai ką pasakyti“.

¹⁹Tribūnas, paėmęs jį už rankos, pasivedė į šalį ir paklausė: „Ką turi man pranešti?“

²⁰Tas atsakė: „Žydai susitarė prašyti tave, kad rytoj nuvestum Paulių į sinedrioną, neva norėdami tiksliau ištirti jo bylą.

²¹Netikėk jais! Nes jo tyko daugiau negu keturiasdešimt vyrų, kurie prisiekė nei valgyti, nei gerti, kol jį nužudys. Jie jau dabar pasiruošę ir laukia tavo sutikimo“.

²²Tribūnas atleido jaunuolį ir griežtai įsakė: „Niekam nesakyk, kad tu man tai pranešei“.

²³Pasišaukęs du šimtininkus, tribūnas pasakė: „Nuo trečios valandos nakties laikykite parengtyje žygiuoti į Cezarėją du šimtus kareivių, septyniasdešimt raitelių ir du šimtus ietininkų.

²⁴Parūpinkite ir arklių, kad raitą Paulių saugiai nugabentų pas valdytoją Feliksą“.

²⁵Ir jis parašė tokio turinio laišką:

²⁶„Klaudijus Lisijas kilniausiajam valdytojui Feliksui siunčia sveikinimą.

²⁷Šitą vyrą žydai buvo nutvėrę ir norėjo nužudyti. Aš, atėjęs su kareiviais, jį išgelbėjau, sužinojęs esant Romos pilietį.

²⁸Norėdamas patirti jo apkaltinimo priežastį, nuvedžiau jį į jų sinedrioną.

²⁹Radau, kad jis kaltinamas dėl jų Įstatymo klausimų, o ne dėl kokio nusikaltimo, baustino mirtimi ar kalėjimu.

³⁰Kadangi man buvo pranešta apie žydų ruošiamą pasikėsinimą į šį vyrą, tai nedelsdamas siunčiu jį pas tave, nurodęs ir kaltintojams, kad jie tau pateiktų prieš jį turimus kaltinimus. Lik sveikas“.

³¹Kareiviai, vykdydami įsakymą, paėmė ir nugabeno nakčia Paulių į Antipatridę.

³²Rytojaus dieną jie pasiuntė su juo raitelius, o patys sugrįžo į kareivines.

³³Anie, atvykę į Cezarėją, įteikė valdytojui laišką ir pristatė Paulių.

³⁴Perskaitęs laišką, jis pasiteiravo, iš kokios provincijos tas esąs. Sužinojęs, kad iš Kilikijos,

³⁵jis pasakė: „Aš tave išklausysiu, kai atvyks tavo kaltintojai“. Ir liepė jį saugoti Erodo pretorijuje.