Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Laiškas Galatams 4 Bible Online

Laiškas Galatams 4 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Laiškas Galatams 4

¹Dabar pasakysiu: kol paveldėtojas vaikas, jis nieku nesiskiria nuo vergo, nors yra visko šeimininkas;

²jis esti globėjų ir prižiūrėtojų valdžioje iki tėvo nustatyto meto.

³Taip buvo ir su mumis: kol buvome vaikai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims.

⁴Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui,

⁵kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę.

⁶O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“

⁷Taigi tu jau nebe vergas, bet sūnus; o jeigu sūnus, tai ir Dievo paveldėtojas per Kristų.

⁸Kitados, dar nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš tikro nėra dievai.

⁹Bet dabar, pažinę Dievą arba, geriau sakant, Dievo pažinti, – kaipgi galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?!

¹⁰Jūs laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų.

¹¹Aš baiminuosi dėl jūsų, kad kartais nebūčiau veltui dirbęs jūsų labui.

¹²Prašau jus, broliai, tapkite tokie kaip aš, nes ir aš tapau toks kaip jūs. Jūs visai neįžeidėte manęs.

¹³Jūs žinote, kad jums pirmą kartą paskelbiau Evangeliją negaluodamas kūnu.

¹⁴Ir jūs nepaniekinote ir nepasipiktinote mano kūne esančiu išbandymu, bet priėmėte mane kaip Dievo angelą, kaip patį Kristų Jėzų.

¹⁵Koks tai buvo palaiminimas jums! Aš galiu paliudyti, kad įmanydami būtumėte išlupę savo akis ir atidavę man.

¹⁶Nejaugi tapau jūsų priešu, kalbėdamas jums tiesą?

¹⁷Jie uolūs ne jūsų labui, bet norėtų jus atskirti, kad būtumėte uolūs dėl jų.

¹⁸Bet gerai visada būti uoliems dėl gero, o ne vien kai esu pas jus.

¹⁹Mano vaikeliai, dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus!

²⁰Norėčiau dabar būti pas jus ir prabilti kitaip, nes nežinau, ką man su jumis daryti.

²¹Pasakykite man jūs, norintieji būti įstatymo valdžioje, ar negirdite įstatymo?

²²Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios.

²³Vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios – pagal pažadą.

²⁴Tai pasakyta perkeltine prasme: jos – tai dvi Sandoros. Viena nuo Sinajaus kalno, gimdanti vergystei, – tai Hagara.

²⁵Hagara yra Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, kuri vergauja su savo vaikais.

²⁶Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ji yra visų mūsų motina,

²⁷nes parašyta: „Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei! Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų! Nes apleistoji turi daug daugiau vaikų negu turinčioji vyrą“.

²⁸Mes, broliai, esame pažado vaikai kaip Izaokas.

²⁹Bet kaip tada gimęs pagal kūną persekiojo gimusį pagal Dvasią, taip ir dabar.

³⁰O ką gi sako Raštas? – „Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi“.

³¹Taigi, broliai, mes nesame vergės vaikai, bet laisvosios.