Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Jokūbo laiškas 1 Bible Online

Jokūbo laiškas 1 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Jokūbo laiškas 1

¹Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, siunčia sveikinimus dvylikai pasklidusių giminių.

²Mano broliai, laikykite didžiausiu džiaugsmu, kai patenkate į visokius išbandymus.

³Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę,

⁴o ištvermė tesubręsta iki galo, kad būtumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte.

⁵Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.

⁶Bet tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis panašus į jūros bangą, varinėjamą ir blaškomą vėjo.

⁷Toksai žmogus tenemano ką nors gausiąs iš Viešpaties, –

⁸toks svyruojantis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.

⁹Tesigiria pažemintas brolis savo išaukštinimu,

¹⁰o turtuolis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė.

¹¹Juk pakyla saulė, jos kaitra išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožis pranyksta. Taip ir turtuolis sunyks savo keliuose.

¹²Palaimintas žmogus, kuris ištveria pagundymą, nes, kai bus išbandytas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats pažadėjo Jį mylintiems.

¹³Nė vienas gundomas tenesako: „Esu Dievo gundomas“. Dievas negali būti gundomas blogiu ir pats nieko negundo.

¹⁴Kiekvienas yra gundomas, savo paties geismo pagrobtas ir suviliotas.

¹⁵Paskui užsimezgęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį.

¹⁶Neapsigaukite, mano mylimi broliai!

¹⁷Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi.

¹⁸Savo valia Jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi Jo kūrinių pirmieji vaisiai.

¹⁹Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti.

²⁰Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo.

²¹Todėl, atmetę visą nešvarą bei piktybės gausą, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas.

²²Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save.

²³Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą veidrodyje.

²⁴Pasižiūrėjo į save ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo.

²⁵Bet kas įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį vykdo, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas savo darbuose.

²⁶Jei kas iš jūsų mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to pamaldumas tuščias.

²⁷Tyras ir nesuteptas pamaldumas prieš Dievą ir Tėvą yra: lankyti našlaičius ir našles jų sielvarte ir saugoti save nesuterštą šiuo pasauliu.