Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Teisėjų knyga 19 Bible Online

Teisėjų knyga 19 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Teisėjų knyga 19

¹Tuo metu, kai Izraelyje nebuvo karaliaus, vienas levitas gyveno kaip ateivis Efraimo kalnyno pakraštyje. Jis turėjo sugulovę iš Judo Betliejaus.

²Sugulovė buvo jam neištikima. Ji pabėgo nuo jo į savo tėvo namus, į Judo Betliejų, ir buvo ten keturis mėnesius.

³Jos vyras, nuėjęs į jos tėvo namus, maloniai kalbėjo su ja ir norėjo parsivesti ją atgal. Jis buvo pasiėmęs savo tarną ir porą asilų. Merginos tėvas džiaugėsi jį sutikdamas.

⁴Uošvis užlaikė jį, ir jis pasiliko ten tris dienas. Jie valgė, gėrė ir nakvojo.

⁵Ketvirtą dieną, atsikėlę anksti rytą, jie ruošėsi keliauti. Merginos tėvas sakė savo žentui: „Pavalgyk, o paskui galėsite keliauti“.

⁶Jie abu valgė ir gėrė. Po to merginos tėvas tarė: „Pasilik nakčiai! Tegul pasidžiaugia tavo širdis“.

⁷Jis norėjo keliauti, bet uošvis jį perkalbėjo, kad jis pasiliktų nakvoti.

⁸Penktąją dieną atsikėlęs anksti norėjo keliauti. Merginos tėvas tarė: „Pasistiprink ir pasilik iki popietės“. Juodu pavalgė.

⁹Kai levitas, jo sugulovė ir tarnas pasiruošė keliauti, uošvis vėl kalbėjo: „Žiūrėk, diena jau eina vakarop. Pasilikite nakčiai. Tegul pasidžiaugia tavo širdis, o rytoj, anksti atsikėlę, galėsite keliauti į namus“.

¹⁰Tačiau jis nebenorėjo nakvoti ir iškeliavo. Jis atvyko iki Jebuso (dabartinė Jeruzalė). Jis turėjo su savimi porą pabalnotų asilų ir sugulovę.

¹¹Saulei leidžiantis, jie buvo prie Jebuso. Tarnas sakė savo šeimininkui: „Pasukime į šitą jebusiečių miestą ir nakvokime ten“.

¹²O šeimininkas atsakė: „Ne, mes nesuksime į svetimtaučių miestą. Jie nėra Izraelio vaikai. Keliausime toliau iki Gibėjos miesto“.

¹³Ir jis sakė savo tarnui: „Eime nakvoti į Gibėją arba į Ramą“.

¹⁴Jie praėjo Jebusą ir keliavo toliau. Kai jie buvo prie Gibėjos miesto, priklausančio Benjaminui, nusileido saulė.

¹⁵Ir jie pasuko į Gibėją, kad apsistotų nakčiai. Atėję jie pasiliko miesto gatvėje, nes neatsirado nė vieno, kuris būtų juos priėmęs į savo namus nakvynei.

¹⁶Tuo metu senas vyras grįžo iš lauko darbų. Jis buvo nuo Efraimo aukštumų ir gyveno kaip ateivis Gibėjoje. Tos vietos gyventojai buvo benjaminai.

¹⁷Jis pamatė pakeleivį miesto gatvėje. Senas žmogus paklausė: „Iš kur atvykai ir kur eini?“

¹⁸Tas jam atsakė: „Mes einame iš Judo Betliejaus į Efraimo kalnyno pakraštį, nes ten gyvenu. Buvau nuvykęs į Judo Betliejų, o dabar einu į Viešpaties namus. Neatsirado nė vieno, kuris priimtų mane nakvoti.

¹⁹Turime šiaudų ir pašaro asilams, taip pat duonos ir vyno man, tavo tarnaitei ir jaunuoliui, kuris yra su tavo tarnais. Mums nieko netrūksta“.

²⁰Senas vyras atsakė: „Ramybė tau. Visa, ko reikia, parūpinsiu, tik nenakvok gatvėje“.

²¹Jis įvedė juos į savo namus ir pašėrė asilus. Jie nusiplovė kojas, valgė ir gėrė.

²²Kai jie linksmino savo širdis, miesto vyrai, Belialo sūnūs, apsupo namą ir daužė duris, šaukdami: „Išvesk tą vyrą, kuris atvyko į tavo namus, kad jį pažintume!“

²³Namų šeimininkas išėjęs tarė: „Ne, broliai. Meldžiu, nesielkite taip piktai. Šitas vyras yra svečias mano namuose, nedarykite tokios kvailystės.

²⁴Aš turiu dukterį, nekaltą mergaitę, ir tas vyras turi sugulovę. Aš jas išvesiu jums. Jūs galite žeminti jas ir daryti su jomis, kas jums atrodo tinkama. Tačiau su tuo vyru nesielkite taip bjauriai“.

²⁵Bet vyrai nenorėjo jo klausyti. Tada vyras paėmė savo sugulovę ir išvedė jiems. Jie išniekino ją ir vargino ją visą naktį. Dienai brėkštant, jie ją paleido.

²⁶Ta moteris atėjo auštant ir parkrito prie to vyro namo durų, kur buvo jos šeimininkas, ir gulėjo, iki prašvito.

²⁷Atsikėlęs rytą, jos šeimininkas atidarė duris, norėdamas keliauti. Moteris, jo sugulovė, gulėjo parkritusi prie namo durų, ištiesusi rankas ant slenksčio.

²⁸Jis tarė jai: „Kelkis, keliaukime“. Bet ji neatsakė. Jis ją užkėlė ant asilo ir parkeliavo į savo namus.

²⁹Namuose paėmė peilį ir supjaustė savo sugulovę į dvyliką gabalų, ir išsiuntė visoms Izraelio giminėms.

³⁰Tai matydami, visi kalbėjo: „Tokių įvykių nėra buvę nuo izraelitų išvykimo iš Egipto iki šios dienos. Apsvarstykime, pasitarkime ir nuspręskime, ką daryti“.