Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Pirmoji Samuelio knyga 14 Bible Online

Pirmoji Samuelio knyga 14 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Pirmoji Samuelio knyga 14

¹Kartą Sauliaus sūnus Jehonatanas kalbėjo jaunuoliui, savo ginklanešiui: „Eikime prie filistinų įgulos, kuri stovi anoje pusėje“. Savo tėvui jis nieko nesakė.

²Saulius buvo apsistojęs prie Gibėjos, po granatmedžiu Migrone, ir su juo buvo apie šešis šimtus vyrų.

³Achija, sūnus Ikabodo brolio Ahitubo, sūnaus Finehaso, sūnaus Šilojo kunigo Elio, nešiojo efodą. Žmonės nežinojo, kad Jehonatanas išėjo.

⁴Prie tarpeklio, per kurį Jehonatanas turėjo pereiti, kad pasiektų filistinų įgulą, buvo smailios uolos vienoje ir kitoje pusėje. Viena vadinosi Bocecas, o antroji – Senė.

⁵Viena kyšojo šiaurėje, prieš Michmašą, o antroji – pietuose, prieš Gibėją.

⁶Jehonatanas tarė jaunuoliui, kuris nešiojo jo ginklus: „Nueikime prie šitų neapipjaustytųjų įgulos. Gal Viešpats mums padės; juk Viešpačiui nesunku išgelbėti per kelis žmones, kaip ir per daugelį“.

⁷Jo ginklanešys jam atsakė: „Daryk visa, kas yra tavo širdyje. Eik ten, o aš būsiu su tavimi, kur tu panorėsi“.

⁸Jehonatanas tarė: „Mes, nuėję pas tuos vyrus, jiems pasirodysime.

⁹Jei jie mums sakys: ‘Palaukite, kol mes pas jus ateisime’, tai mes stovėsime savo vietoje ir neisime prie jų.

¹⁰O jei jie sakys: ‘Užlipkite pas mus’, tai mes užlipsime, nes Viešpats bus juos atidavęs į mūsų rankas, ir tai bus mums ženklas“.

¹¹Ir jie pasirodė filistinų įgulai. Filistinai sakė: „Žiūrėkite, hebrajai išlenda iš plyšių, kuriuose jie buvo pasislėpę“.

¹²Filistinų įgulos vyrai šaukė Jehonatanui ir jo ginklanešiui, sakydami: „Užlipkite pas mus, mes jums kai ką parodysime“. Tuomet Jehonatanas tarė savo ginklanešiui: „Lipk paskui mane, nes Viešpats juos atidavė į Izraelio rankas“.

¹³Jehonatanas lipo, kabindamasis rankomis ir kojomis, o jo ginklanešys sekė paskui jį. Filistinai krito prieš Jehonataną, o jo ginklanešys juos pribaigdavo.

¹⁴Pirmojo puolimo metu, kurį įvykdė Jehonatanas ir jo ginklanešys, žuvo apie dvidešimt vyrų plote, kurį per pusę dienos galima suarti su pora jaučių.

¹⁵Kilo panika stovykloje, laukuose ir tarp visų žmonių. Būriai, naikinę kraštą, taip tirtėjo, kad net žemė ėmė drebėti. Visus apėmė didelė baimė.

¹⁶Benjamino Gibėjos stovykloje Sauliaus sargybiniai pamatė, kad filistinai pakriko ir lakstė į visas puses.

¹⁷Saulius įsakė vyrams: „Suskaičiuokite ir pažiūrėkite, kas išėjęs iš mūsų“. Suskaičiavus pasirodė, kad nėra Jehonatano ir jo ginklanešio.

¹⁸Tada Saulius įsakė Achijai: „Atgabenk Dievo skrynią“. Tuo metu Dievo skrynia buvo pas izraelitus.

¹⁹Kol Saulius kalbėjo su kunigu, triukšmas filistinų stovykloje augo. Tada Saulius tarė kunigui: „Atitrauk savo ranką“.

²⁰Saulius ir visi jo žmonės susirinko ir išėjo į mūšį. Ten buvo labai didelė sumaištis ir filistinai žudė vienas kitą.

²¹Hebrajai, kurie anksčiau buvo pas filistinus ir kartu su jais atėjo į stovyklą, prisidėjo prie izraelitų, kurie buvo su Sauliumi ir Jehonatanu.

²²Taip pat ir tie izraelitai, kurie buvo pasislėpę Efraimo kalnuose, kai išgirdo, kad filistinai bėga, persekiojo juos kovodami.

²³Taip Viešpats tą dieną išgelbėjo Izraelį. Kova nusitęsė net iki Bet Aveno.

²⁴Izraelio vyrai tą dieną buvo pavargę, nes Saulius prisaikdino žmones, sakydamas: „Prakeiktas tebūna tas vyras, kuris valgytų iki vakaro, kol aš atkeršysiu savo priešams“. Todėl niekas nelietė maisto.

²⁵Žmonės nuėjo į mišką ir rado medaus ant žemės.

²⁶Žmonės, įėję į mišką, matė varvantį medų, tačiau nė vienas neragavo jo, nes bijojo prakeikimo.

²⁷Jehonatanas negirdėjo, kaip jo tėvas prisaikdino tautą. Jis lazdos galu pakabino medaus ir pakėlė ranką prie savo burnos. Ir jo akys nušvito.

²⁸Vienas iš žmonių tarė: „Tavo tėvas prisaikdino tautą, sakydamas: ‘Prakeiktas tebūna tas vyras, kuris šiandien valgytų’“. Ir žmonės buvo išsekę.

²⁹Jehonatanas atsakė: „Mano tėvas pridarė bėdos žemėje. Žiūrėkite, kaip nušvito mano akys, kai paragavau truputį medaus.

³⁰Jei šiandien žmonės būtų sočiai pavalgę iš priešo grobio, kurį rado, jie būtų išžudę daug daugiau filistinų“.

³¹Tą dieną jie naikino filistinus nuo Michmašo iki Ajalono, ir žmonės buvo labai išsekę.

³²Jie griebė avis, jaučius ir karves, pjovė ant žemės ir valgė su krauju.

³³Sauliui buvo pranešta, kad žmonės nusideda Viešpačiui, valgydami kraują. Jis tarė: „Jūs nusikaltote. Atriskite man didelį akmenį“.

³⁴Ir Saulius įsakė: „Atveskite kiekvieną jautį ir avį čia, papjaukite ir valgykite, kad nenusidėtumėte Viešpačiui, valgydami kraują“. Visi žmonės atvesdavo savo jaučius tą vakarą ir ten papjaudavo.

³⁵Saulius pastatė Viešpačiui aukurą; tai buvo pirmas aukuras, kurį jis pastatė Viešpačiui.

³⁶Saulius sakė: „Pulkime filistinus naktį, plėškime iki ryto ir nepalikime jų nė vieno gyvo“. Jie atsakė: „Daryk, kaip tau atrodo tinkama“. Tada kunigas tarė: „Artinkimės čia prie Dievo“.

³⁷Tuomet Saulius klausė Viešpatį: „Ar man pulti filistinus? Ar atiduosi juos į Izraelio rankas?“ Bet Viešpats jam neatsakė tą dieną.

³⁸Saulius įsakė: „Susirinkite čia visi vyresnieji ir išaiškinkime, kas šiandien nusikalto.

³⁹Prisiekiu, kaip gyvas Viešpats, Izraelio gelbėtojas, nors tai būtų ir mano sūnus Jehonatanas, turės mirti“. Tačiau visi žmonės nieko neatsakė.

⁴⁰Tada jis tarė visiems izraelitams: „Jūs būkite vienoje pusėje, o aš ir mano sūnus Jehonatanas būsime kitoje pusėje“. Žmonės atsakė Sauliui: „Daryk, kaip tau atrodo tinkama“.

⁴¹Tuomet Saulius kreipėsi į Viešpatį: „Izraelio Dieve, duok ženklą“. Jehonatanas ir Saulius buvo apkaltinti, o tauta pripažinta nekalta.

⁴²Saulius tarė: „Meskite burtą tarp manęs ir mano sūnaus Jehonatano“. Kaltė krito Jehonatanui.

⁴³Saulius klausė Jehonataną: „Pasakyk, ką padarei“. Jehonatanas jam atsakė: „Aš paragavau medaus, pasikabinęs lazdos galu. Ir štai aš turiu mirti“.

⁴⁴Saulius tarė: „Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, nes tu, Jehonatanai, tikrai mirsi“.

⁴⁵Ir tauta sakė Sauliui: „Argi Jehonatanas, laimėjęs Izraeliui išgelbėjimą, turėtų mirti? Jokiu būdu! Kaip Viešpats gyvas, nė vienas plaukas nenukris nuo jo galvos. Juk šiandien jis veikė kartu su Dievu“. Taip žmonės išgelbėjo Jehonataną iš mirties.

⁴⁶Saulius nebepersekiojo filistinų ir filistinai sugrįžo į savo vietas.

⁴⁷Saulius, įsitvirtinęs karaliumi Izraelyje, kariavo su visais savo priešais: su Moabu, su amonitais, su Edomu, su Cobos karaliais ir su filistinais. Prieš ką jis pasukdavo, ten laimėdavo.

⁴⁸Jis surinko kariuomenę ir nugalėjo Amaleką, ir išgelbėjo Izraelį iš rankos tų, kurie jį plėšė.

⁴⁹Sauliaus sūnūs buvo Jehonatanas, Išvis ir Malkišūva, o jo dviejų dukterų vardai: vyresniosios – Meraba ir jaunesniosios – Mikalė.

⁵⁰Sauliaus žmona buvo Ahinoama, Achimaaco duktė. Jo kariuomenės vadas buvo Abneras, Sauliaus dėdės Nero sūnus.

⁵¹Sauliaus tėvas buvo Kišas, o Abnero – Neras, Abielio sūnus.

⁵²Per visas Sauliaus dienas vyko smarkus karas su filistinais. Pamatęs tvirtą ir narsų vyrą, Saulius paimdavo jį pas save.