Read Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) Pirmoji Samuelio knyga 28 Bible Online

Pirmoji Samuelio knyga 28 - Kosto Burbulio Biblijos vertimas (1999) bible

Pirmoji Samuelio knyga 28

¹Tomis dienomis filistinai surinko savo kariuomenę karui prieš Izraelį. Achišas tarė Dovydui: „Tu su savo vyrais turėsi žygiuoti kartu su manimi į karą“.

²Dovydas atsakė Achišui: „Tu dabar sužinosi, ką gali padaryti tavo tarnas“. Achišas tarė Dovydui: „Todėl aš padarysiu tave mano galvos saugotoju visam laikui“.

³Samuelis buvo miręs, izraelitai buvo apraudoję ir palaidoję jį Ramoje, jo mieste. Saulius buvo išvaręs iš šalies mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir burtininkus.

⁴Filistinai susirinko, atėjo ir pastatė stovyklą Šuneme. Saulius sušaukė visą Izraelį, jie pasistatė stovyklą Gilbojoje.

⁵Kai Saulius pamatė filistinų stovyklą, nusigando ir jo širdis ėmė labai drebėti.

⁶Saulius klausė Viešpaties, bet Viešpats jam neatsakė nei per sapnus, nei per Urimą, nei per pranašus.

⁷Tada Saulius tarė savo tarnams: „Suraskite man moterį, kuri iššaukia mirusiųjų dvasias, kad galėčiau nueiti pas ją patarimo“. Jo tarnai jam atsakė: „En Dore gyvena moteris, iššaukianti mirusiųjų dvasias“.

⁸Saulius, pakeitęs drabužius, su dviem vyrais naktį nuėjo pas moterį. Jis tarė jai: „Paburk man per mirusiojo dvasią; iššauk man tą, kurį aš sakysiu“.

⁹Moteris jam atsakė: „Tu žinai, kad Saulius išnaikino krašte mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir burtininkus. Kodėl statai spąstus mano gyvybei, kad mane pražudytum?“

¹⁰Saulius jai prisiekė Viešpačiu: „Kaip Viešpats gyvas, tu nebūsi nubausta dėl šito“.

¹¹Moteris klausė: „Ką turiu tau iššaukti?“ Jis atsakė: „Iššauk man Samuelį“.

¹²Moteris, pamačiusi Samuelį, garsiai sušuko ir tarė Sauliui: „Kodėl mane apgavai? Tu esi Saulius!“

¹³Karalius jai tarė: „Nebijok! Ką matei?“ Moteris tarė Sauliui: „Aš mačiau dvasią, kylančią iš žemės“.

¹⁴Karalius vėl klausė: „Kaip ji atrodo?“ Ji atsakė: „Kyla senas vyras su apsiaustu“. Saulius suprato, kad tai Samuelis, ir nusilenkė veidu iki žemės.

¹⁵Samuelis tarė Sauliui: „Kodėl drumsti man ramybę, iššaukdamas mane?“ Saulius atsakė: „Esu labai prislėgtas, nes filistinai kariauja prieš mane. Dievas atsitraukė nuo manęs ir man nebeatsako nei per sapnus, nei per pranašus, todėl pasišaukiau tave, kad pasakytum, ką man daryti“.

¹⁶Samuelis atsakė: „Kodėl mane klausi, jei Viešpats atsitraukė nuo tavęs ir tapo tavo priešu?

¹⁷Viešpats padarė, kaip Jis buvo per mane kalbėjęs. Jis atėmė iš tavęs karalystę ir ją atidavė tavo artimui Dovydui.

¹⁸Kadangi tu nepaklusai Viešpaties balsui ir neįvykdei Viešpaties rūstybės amalekiečiams, Viešpats šiandien tau taip padarė.

¹⁹Be to, Viešpats atiduos su tavimi ir Izraelį į filistinų rankas. Rytoj tu ir tavo sūnūs būsite pas mane. Taip pat ir Izraelio pulkus Viešpats atiduos į filistinų rankas“.

²⁰Saulius, labai nusigandęs dėl Samuelio žodžių, staiga visu savo ūgiu krito ant žemės. Jis neteko jėgų, nes visą dieną ir naktį buvo nevalgęs.

²¹Moteris, priėjusi prie Sauliaus ir pamačiusi, kad jis labai išsigandęs, tarė: „Tavo tarnaitė paklausė tavęs, statydama į pavojų savo gyvybę, ir įvykdė, ko tu prašei.

²²Taigi dabar tu paklausyk savo tarnaitės: aš atnešiu tau kąsnelį duonos, kad turėtum jėgų ir galėtum eiti savo keliu“.

²³Bet jis atsisakė, sakydamas: „Aš nevalgysiu“. Tačiau tarnai kartu su moterimi įkalbėjo jį, ir jis paklausė jų. Jis atsikėlė nuo žemės ir atsisėdo ant lovos.

²⁴Moteris turėjo riebų veršį savo namuose. Ji skubiai papjovė jį, paėmusi miltų suminkė ir iškepė neraugintos duonos,

²⁵ir atnešė tai Sauliui bei jo tarnams. Pavalgę jie atsikėlė ir tą pačią naktį išėjo.