Read Lietuvos Biblijos draugija Pradžios 22 Bible Online

Pradžios 22 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Pradžios 22

¹Po šių įvykių Dievas išbandė Abraomą. Jis tarė jam: „Abraomai!“ Šis atsiliepė: „Aš čia!“

²— „Paimk savo sūnų, — tęsė jis, — savo vienturtį sūnų Izaoką, kurį myli, nueik į Morijos kraštą ir paaukok jį kaip deginamąją auką ten viename kalne, kurį tau nurodysiu“.

³Pakilęs anksti rytą, pasibalnojo savo asilą, pasiėmė su savimi du tarnus ir savo sūnų Izaoką. Prisiskaldęs malkų deginamajai aukai, jis leidosi kelionėn į vietą, apie kurią jam buvo kalbėjęs Dievas.

⁴Trečią dieną Abraomas pakėlė akis ir iš tolo pamatė tą vietą.

⁵„Pabūkite čia su asilu, — paliepė jis tarnams, — berniukas ir aš kopsime į ten. Pagarbinsime ir sugrįšime pas jus“.

⁶Abraomas paėmė malkų deginamajai aukai ir uždėjo jas savo sūnui Izaokui, o ugnį ir peilį nešėsi savo paties rankose. Jiedu tęsė kelionę.

⁷Izaokas kreipėsi į savo tėvą Abraomą: „Tėve!“ — „Aš čia, mano sūnau“, — atsiliepė šis. Jis tarė: „Ugnies ir malkų yra, bet kurgi avis deginamajai aukai?“

⁸Abraomas atsakė: „Dievas pats parūpins avį deginamajai aukai, mano sūnau“. Ir jiedu drauge ėjo toliau.

⁹Atėjo jiedu į vietą, apie kurią buvo kalbėjęs Dievas. Abraomas pastatė ten aukurą ir sukrovė malkas. Jis surišo savo sūnų Izaoką ir paguldė jį ant aukure sukrautų malkų.

¹⁰Tuomet Abraomas ištiesė ranką ir pakėlė peilį savo sūnui nužudyti.

¹¹Bet VIEŠPATIES angelas sušuko jam iš dangaus, tardamas: „Abraomai! Abraomai!“ — „Aš čia!“ — atsiliepė jis.

¹²„Nekelk rankos prieš berniuką, — tęsė, — nieko jam nedaryk! Dabar žinau, kad tu bijai Dievo, nes neatsisakei atiduoti man savo vienturtį sūnų“.

¹³Pakėlęs akis Abraomas pamatė aviną, ragais įstrigusį krūme. Abraomas priėjo, paėmė aviną ir paaukojo jį kaip deginamąją auką vietoj savo sūnaus.

¹⁴O tą vietą Abraomas pavadino „VIEŠPATS parūpins“ vardu, kaip ir nūdien sakoma: „VIEŠPATIES kalne bus parūpinta“.

¹⁵VIEŠPATIES angelas pašaukė Abraomą iš dangaus antrąkart

¹⁶ir tarė: „Prisiekiau pačiu savimi, — tai VIEŠPATIES žodis, — kadangi tu tai padarei, neatsisakei atiduoti savo vienturčio sūnaus,

¹⁷aš tikrai laiminsiu tave ir padarysiu tavo palikuonis tokius gausingus kaip dangaus žvaigždės ir pajūrio smiltys. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus, ir

¹⁸visos tautos žemėje gaus palaiminimą per tavo palikuonis, nes tu buvai klusnus mano balsui“.

¹⁹Po to Abraomas sugrįžo pas tarnus. Jie pakilo ir drauge nuėjo į Beer Šebą. Ir Abraomas likosi gyventi Beer Šeboje.

²⁰Atsitiko taip, kad po šių įvykių Abraomas gavo žinią: „Milka irgi pagimdė vaikų tavo broliui Nahorui:

²¹pirmagimį Ucą, jo brolį Būzą, Aramo tėvą Kemuelį,

²²Kesedą, Hazoją, Pildašą, Idlafą ir Betuelį“.

²³Betueliui gimė Rebeka. Anuos aštuonis Abraomo broliui Nahorui pagimdė Milka.

²⁴O jo sugulovė, vardu Reuma, irgi pagimdė vaikų: Tebachą, Gahamą, Tahašą ir Maaką.