Read Lietuvos Biblijos draugija Jobo 17 Bible Online

Jobo 17 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Jobo 17

¹Mano jėgos palaužtos, mano dienos baigiasi, manęs laukia kapas!

²Iš tikrųjų tik pajuoka lydi mane, mano akys naktį praleidžia kartėlyje.

³Laiduok sau pats už mane, nes kas kitas paduos man ranką?

⁴Tu taip užsklendei jų širdis, kad jie nebegali galvoti, todėl neleisk jiems manęs nugalėti.

⁵Žmogus kviečiasi bičiulius į vaišes, tuo tarpu jo vaikų akys aptemusios nuo bado!

⁶Jis padarė mane priežodžiu žmonėms, esu tarsi žmogus, kuriam spjaudoma į veidą.

⁷Man akys aptemo nuo širdgėlos, visi mano sąnariai — tarsi šešėliai.

⁸Dorus žmones tai stebina. Nekaltasis piktinasi nedorėliu,

⁹tačiau teisusis laikosi savo kelio; žmogus švariomis rankomis vis stiprėja.

¹⁰Tad eikite šen, jūs visi, vėl pulkite mane. Išmintingo žmogaus tarp jūsų nerasiu nė vieno!

¹¹Baigėsi mano dienos, subiro mano svajonės, nutrauktos mano širdies stygos.

¹²Tokie žmonės sako, kad naktis — tai diena. ‘Šviesa, — sako jie, — netoli tamsos!’

¹³Jei turiu laikyti Šeolą savo buveine, jei klojuosi guolį tamsybėje,

¹⁴jei sakau kapui: ‘Tu mano tėvas!’ ir kirmėlėms: ‘Jūs mano motina! Mano sesuo!’ —

¹⁵tai kur mano viltis? Ar mato kas mano viltį?

¹⁶Ar nužengs ji į Šeolą? Ar nužengsime drauge į dulkes?“