Read Lietuvos Biblijos draugija Jobo 19 Bible Online

Jobo 19 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Jobo 19

¹O Jobas atsakydamas tarė:

²„Kiek ilgai mane kankinsite ir skaudinsite savo žodžiais?

³Jau dešimtą kartą užgauliojate mane; argi ne gėda jums mane skaudinti?

⁴Net jei tikrai būčiau suklydęs, mano klaida lieka su manimi.

⁵Jei iš tikrųjų didžiuojatės prieš mane ir prikaišiojate man dėl mano nelaimės,

⁶žinokite, kad Dievas su manimi neteisingai pasielgė ir užmetė ant manęs savo kilpą.

⁷Net kai šaukiu: ‘Smurtas!’ — nėra, kas atsakytų; net kai rėkiu, nėra, kas su manimi teisingai elgtųsi.

⁸Jis taip užtvėrė man kelią, kad negaliu praeiti, ir apgaubė mano taką tamsybe.

⁹Jis nuvilko nuo manęs mano garbę ir nuėmė vainiką man nuo galvos.

¹⁰Jis triuškina mane iš visų pusių, išrovęs mano viltį kaip medį.

¹¹Jis supyko ant manęs ir įniršo; laiko mane vienu savo priešininkų.

¹²Būriai jo karių vieningai artinasi, darosi kelią mane užpulti ir statosi stovyklą aplink mano palapinę.

¹³Nuo manęs jis atitolino mano brolius, visiškai atšalo man mano pažįstami.

¹⁴Mano giminaičiai ir artimi draugai manimi nesirūpina.

¹⁵Svečiai, viešėdavę mano namuose, mane pamiršo; mano tarnaitės laiko mane svetimu, tapau svetimšaliu jų akyse.

¹⁶Kai šaukiu savo tarną, jis neatsiliepia, nors ir nuoširdžiai prašau.

¹⁷Mano žmona bjaurisi mano kvapu; mano broliams darosi bloga nuo mano smarvės.

¹⁸Net paaugliai iš manęs tyčiojasi; kai atsistoju, jie šaiposi iš manęs.

¹⁹Mano artimiausi bičiuliai šlykštisi manimi; tie, kuriuos mylėjau, atsuko man nugaras.

²⁰Vien oda ir kaulai liko iš manęs, vos vos išsigelbėjau.

²¹Pasigailėkite manęs! Pasigailėkite manęs, mano bičiuliai, nes mane ištiko Dievo ranka!

²²Kodėl turite mane persekioti, kaip daro Dievas? Nejau jums dar negana mane kankinti?

²³O, kad mano žodžiai būtų užrašyti! O, kad jie būtų surašyti į knygą!

²⁴O, kad geležies plaktuku ir švinu jie būtų amžinai iškalti ant uolos!

²⁵Juk aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas; galų gale jis pakils kaip liudytojas žemėje[9].

²⁶Net kai liga jau bus suėdusi mano odą, savo kūnu matysiu Dievą.

²⁷Matysiu jį savo, o ne kieno kito akimis! To trokšta širdis mano krūtinėje!

²⁸Klausiate savęs: ‘Kaip galime labiausiai jį priblokšti?’ ir sakote: ‘Jame glūdi nelaimės šaknys!’

²⁹Tad patys bijokitės kalavijo, nes pyktis nusipelno kalavijo bausmės, idant žinotumėte, jog yra kam teisti“.