Read Lietuvos Biblijos draugija Jobo 27 Bible Online

Jobo 27 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Jobo 27

¹Tada Jobas toliau tęsė savo kalbą ir sakė:

²„Prisiekiu Dievu, atėmusiu man teisę, Visagaliu, apkartinusiu man gyvenimą!

³Kol dar turiu gyvastį ir Dievo alsavimas mano šnervėse,

⁴nekalbės mano lūpos netiesos, neištars mano burna melo.

⁵Jokiu būdu nelaikysiu jūsų teisiais; kol mirsiu, neatsisakysiu savo nekaltumo.

⁶Savo teisumą ginsiu ir to neatsisakysiu; mano širdis iki gyvos galvos neprikiš man nieko.

⁷Teištinka mano priešą nedorėlio likimas, mano užpuoliką piktadario likimas!

⁸Kokią viltį turi nedoras žmogus tą valandą, kai Dievas pareikalauja jo gyvasties?

⁹Ar išgirs Dievas jo šauksmą, kai ištiks jį nelaimė?

¹⁰Ar jis ras džiaugsmo Visagalyje ir visada šauksis Dievo?

¹¹Pamokysiu jus apie Dievo galybę, Visagalio užmojo neslėpsiu.

¹²Štai visi jūs tai matėte, tad kodėl tauškiate niekus?!

¹³Tokia nedoro žmogaus dalis pas Dievą, engėjų paveldas, gautas iš Visagalio:

¹⁴nors jis turėtų daug sūnų, jie teks kalavijui, o jo palikuonys niekada neturės užtektinai duonos.

¹⁵Pergyvenusius jo vaikus palaidos maras, o jų našlės neraudos dėl jų mirties.

¹⁶Nors jis susikrautų sidabro kaip dulkių, pasirūpintų stirtą drabužių,

¹⁷nors jis ir apsirūpintų, juos nešios teisusis, sidabrą dalys nekaltasis.

¹⁸Namai, kuriuos jis stato, — kaip voratinklis, kaip vynuogyno sargo statytoji būdelė.

¹⁹Jis atsigula su turtais paskutinį kartą, o kai atveria akis, jie jau dingę.

²⁰Siaubas ištinka jį kaip staigus potvynis; naktį jį nupučia vėtra.

²¹Rytų vėjas pakelia jį ir nuneša toli, išplėšia jį iš buveinės.

²²Be pasigailėjimo puola, nors jis dar bando galvotrūkčiais gelbėtis.

²³Jam bėgant, iš paniekos staugia, nušvilpia[13] jį iš savo buveinės.