Read Lietuvos Biblijos draugija Jobo 28 Bible Online

Jobo 28 - Lietuvos Biblijos draugija bible

Jobo 28

¹Juk yra sidabro kasyklų ir vietų auksui plauti.

²Geležis išgaunama iš žemės, o varis sodrinamas iš rūdos.

³Žmonės įveikia tamsą ir kasa žemės gelmėse rūdą niūrioje tamsoje.

⁴Įrengia kasyklas toli nuo gyvenvietės; tuo keliu nekeliauja niekas, toli nuo žmonių jie darbuojasi, kybodami ant virvių.

⁵Žemės, iš kurios ateina duona, gelmės tarsi ugnies nuniokotos.

⁶Jos akmenyse slypi safyrai, o dulkės turi aukso.

⁷Kelio į ten nežino joks plėšrus paukštis, sakalo akis jo nėra mačiusi.

⁸Išdidūs žvėrys nėra per jį mynę takų, liūtas nėra juo vaikščiojęs.

⁹Žmogus susidoroja su titnagu, išgriauna kalnus iš pamatų,

¹⁰prakerta tunelius uolose. Jo akis pastebi visa, kas brangu,

¹¹ištiria upių šaltinius, visokias paslaptis išsiaiškina.

¹²Bet iš kur ateina išmintis? Kur slypi suvokimo galia?

¹³Kaip žmogui rasti į ją kelią, jei gyvųjų krašte jos nėra?

¹⁴Bedugnė sako: ‘Čia jos nėra!’ Jūra sako: ‘Aš jos neturiu!’

¹⁵Už auksą jos negalima nupirkti, jos kainos sidabru negalima pasverti.

¹⁶Ji neįperkama nei už auksą iš Ofyro, nei už brangiuosius oniksus, nei už safyrus.

¹⁷Auksas ir stiklas jai neprilygsta, nė į auksinius indus ji neišmainoma.

¹⁸Koralo ir krištolo neverta nė minėti, nes išminties kaina viršija net perlus.

¹⁹Etiopijos topazas negali su ja lygintis, net gryniausiu auksu negalima jos atsverti.

²⁰Tad iš kur ateina išmintis? Kur supratimo buveinė?

²¹Nuo visų gyvųjų akių ji uždengta, nuo padangių paukščių ji paslėpta.

²²Prapultis ir Mirtis sako: ‘Savo ausimis tik gandą apie ją tegirdėjome’.

²³Vien Dievas kelią į ją težino, tik jis težino jos buveinę.

²⁴Juk jis mato žemės pakraščius ir stebi visa po dangumi.

²⁵Kai jis davė vėjams jėgą ir padalijo vandenis pagal saiką,

²⁶kai davė lietui įstatus ir nustatė kelią perkūnijai,

²⁷tada jis matė ją ir jos vertę, ištyrė ją ir davė jai vietą.

²⁸O žmogui jis tarė: ‘Tikėk manimi, pagarbi Viešpaties baimė yra išmintis, o vengimas pikta — protas’“.